Kai naktį žvaigždės kris žemyn
Mėnulis tau bučiuos akis
Širdelė plaks smarkiau
Tave išvydus vis arčiau
Tos ilgos naktys šviesoje
Kai žvaigždės primena tave
Suspaudžia vis giliau
Viena pravirkti vėl bijau
Kyla saulėn jau sparnai
Juos nudegti vėl bijai
Patikėti vėl sunku
Meile degam aš ir tu
Kai sustojam tyloje
Nerandu tavęs šalia
Tu juk mano širdyje
Ta vieta tik tau skirta
Kai meilės žodžių nerandi
Juos giliai jauti širdy
Juk būna taip dažnai
Kad juos ištarti taip bijai
Minutė ilgesio pilna
Neslėpsiu to, pabūk šalia
Prieš miegą pabučiuok
Saldų sapną dovanok
Pasiklydus tarp žmonių
Nerandu savęs, o tu
Kai ištarti vis žadu
Žodį „myliu“, bet sunku
(…)
Surask mane tarp tų žmonių
Naktį tylią, kai baugu
Nunešk mane ant tų sparnų
Nes tik jais tikėt galiu
Kyla saulėn jau sparnai
Juos nudegti vėl bijai
Patikėti vėl sunku
Meile degam aš ir tu
Kai sustojam tyloje
Nerandu tavęs šalia
Tu juk mano širdyje
Ta vieta tik tau skirta
