Trečią parą naktis bučiuoja mano kūną,
Švelniai glosto akis ir akmenų karūną.
Trečią parą medus nuo blakstienų laša…
O išalkęs dangus mano rankos prašo.
Mėnuo – baltas karys, slenka drąsiai,
Liečia kario ugnis mano kasą.
Neišeik, dar pabūk, baltas broli!
Juk šiąnakt dėl tavęs kloju guolį…
Trečią parą žiedais sirpsta mano lūpos,
Nesaldžiais bučiniais jas paliejo rūkas.
Trečią parą žaltys mano plaukus pina,
Meilės ašaras jis paverčia į vyną…
Mėnuo – baltas karys, slenka drąsiai,
Liečia kario ugnis mano kasą.
Neišeik, dar pabūk, baltas broli!
Juk šiąnakt dėl tavęs kloju guolį…
