Mano vardas – mirtis, aš laukiu tavęs,
Kad užmerkt tau akis, tavo sielą suprast,
Kad neliktų jokių abejonių tavo širdy,
Kad galėčiau suprast, kodėl tu verki.
Aš myliu tave ir tu tai žinai,
Bet juk nieks niekada negyvens amžinai.
Aš vėl skambinau tau, bet ragely – tyla,
Tu nenori kalbėt – tau vėl šiza.
Šaltis pradeda veiksmą,
Šiluma žadina geismą,
Aktoriai pabudo –
Show must go on.
