Tarp dienos ir nakties paklydo siela
Bėga ragana basa per sniegą
Brolis brolį žudo prie Nemuno krantų
Vienas brolis – aš, o kitas – tu
Meilę pardavėm į Vakarus, sąžinę į Rytus
Apsižvalgėm ir supratom, kad nieko nebeliko
Sutrypėm svajones apie laimę ir teisybę
Žaizdas išgydys pigi degtinė
Lietuva, tai mūsų Lietuva… (x2)
Čia mokytojas – ubagas, o pirklys – karalius
Poetai užmiršti, bet gerbiami melagiai
Istoriją perrašo visi, kas netingi
Mums išminčių nereikia, padlaižiai reikalingi
Vartotojai aplink, žmonių nebeliko
Negaliu suprasti, kas gi mums atsitiko
Lietuva, tai mūsų Lietuva… (x2)
Protėvių dvasios anapus blaškosi
Žvelgia į mus, akyse ašaros
Kaip mums išbristi iš šios pelkės
Kur rasti irklus ir nekiaurą valtį?
Tik nuo mūsų priklauso, kaip rytoj gyvensim
Ar šliaužiosim, ar pagaliau atsikelsim
Juokdarius garbinsim ar atsimerkim
Savo sielos gelmėj gėrį įžvelgsim
Lietuva, tai mūsų Lietuva… (x4)
