lylia oi lylia kas vakarą
suposi klevo lopšys
lijo oi lijo per vasarą
vėtra siūbavo pušis
sukosi, blaškėsi vėtrungė
beldės tamsa į duris
pas motinėlę ir vėtroje
degė tamsoj žiburys
oi, motinėlė
oi, ta skarelė balta
kaip obelėlė
sodo žiedais apsnigta
per vasarėlę
bėgi, skubi greita
oi, motinėle
oi, obelėle balta
liko mūs ūgiais paženklinta
durų gimtųjų stakta
vėtrų smūgiais paženklinta
tavo raukšlėta kakta
liko vestuvinė nuotrauka
tu prie klėtelės kiema
stovi baltutė kaip nuotaka
savo senam albume
oi, motinėlė
oi, ta skarelė balta
kaip obelėlė
sodo žiedais apsnigta
per vasarėlę
bėgi, skubi greita
oi, motinėle
oi, obelėle balta
vėl pasibūsim per vakarą
vėl vakarėlis puikus
vėl tau atsiųsim per vasarą
pasisvečiuot anūkus
lai pasižiūri kaip staktoje
vėl jie praaugo metus
lai bekepuriai palaksto jie
paskui senelio ratus
oi, motinėlė
oi, ta skarelė balta
kaip obelėlė
sodo žiedais apsnigta
per vasarėlę
bėgi, skubi greita
oi, motinėle
jau seklytėlė šalta
