Aš paskutinis mamutas
Šioj įšalo žemėj
Mano iltys per trumpos
O akys – per senos.
Archeologai sapnuoja
Tamsiom naktim mane –
Jų šunys loja ir loja,
Man amžina nemiga.
Aš pamiršau, kaip kalbėti
Mamutų maldas,
Ir nėra nieko, kas galėtų
Man priminti jas,
Nes mano brolių skeletai
Muziejuose dulka,
Aš norėčiau numirti,
Bet mano šonai nepraleidžia kulkų
Aš paskutinis mamutas,
Taip ilgai juo buvau,
ir vienas Dievas težino, kaip
Aš pavargau –
Aš pavargau,
Aš pavargau,
Aš pavargau,
Aš pavargau.
