Tavo miestas – betoninės kaladėlės,
Kvailos varnos vis prišąla prie laidų.
Aš naminė tavo kanarėlė,
Man nešalta, tik truputį neramu.
Ei, maitinki iš delno mane,
Šis narvelis per ankštas – ar ne?
Gink savo liūdesį lauk, ar žinai –
Vasaris nebus amžinai,
Vasaris nebus amžinai…
Tavo miestas – betoninės kaladėlės,
Kvailos varnos pergraužė laidus,
Rytas sirpsta, o lange vasario mėlis –
Išvažiuokim į pietus.
Ei, maitinki iš delno mane,
Šis narvelis per ankštas – ar ne?
Gink savo liūdesį lauk, ar žinai –
Vasaris nebus amžinai,
Vasaris nebus amžinai…
