Kokia saldi kava,
Nors cukraus visai nedėta,
Kavoje ištirpo tai,
Kas buvo širdyje paslėpta
Tu sėdi prieš mane,
Man gera į tave žiūrėti,
Tylėti, nieko nesakyt
Tik saldžią kavą lūpom liesti
Matyti, kaip tu man šypsais,
Nors saulė dar toli,
Žinoti, kad laiškai
Daugiau nebepaklys
Girdėti, kaip mieste prasideda diena
Ir rytas pro duris žvelgia į akis,
Nebijot prabust, nes tu esi šalia,
Žinot, kad su tavim bus nuostabi diena
Kokia juoda kava
Tai mano blogos mintys
Kavoje paskendo tai,
Ko nenori prisiminti
Žiūri vėl į mane
Ar dar gali mintis skaityti?
Ar dar gali man pasakyt,
Kaip gera buvo lietui lyjant?
Matyti, kaip tu man šypsais,
Nors saulė dar toli,
Žinoti, kad laiškai
Daugiau nebepaklys
Girdėti, kaip mieste prasideda diena
Ir rytas pro duris žvelgia į akis,
Nebijot prabust, nes tu esi šalia,
Žinot, kad su tavim bus nuostabi diena
Jei man sakysi ne,
Aš tapsiu smėlyje ištirpusia pėda
Jei man sakysi taip,
Aš degsiu ugnimi, aš tavyje
Ką man sakysi tu dabar?
Ką man sakysi, taip ar ne?
Tik vieną aš gerai žinau:
Man gera tavo glėbyje
Girdėti, kaip mieste prasideda diena
Ir rytas pro duris žvelgia į akis,
Nebijot prabust, nes tu esi šalia,
Žinot, kad su tavim bus nuostabi diena
