Neramios vis naktys trunka ilgai
Iki pat ryto, iki aušros,
Audringos vis naktys,
Ir taip atvirai,
Žvaigždės po kojomis krito,
Nieks nepakartos.
Ai ai ai, ar žinai?
Kad mes negalim būt rimtai.
Ai ai ai, ar žinai?
Mes esam išdyke labai,
Šypsosi mūsų veidai,
Norime šėlt vakarais,
Norim tingėti rytais,
Ir niekas nežiūri rimtai,
Jei kartais atrodom kvailai,
Esam laimingi labai,
Liksim tokie amžinai.
