Dar ne laikas žiemot, dar ne laikas,
Dar voratinkliai šildo pirštus
Ir prarūgusios vasaros tvaikas
Nurieda ant ryto.
Kur baikštus pakelės akmenukas
Sugirgžda po vėjo padu,
Kur rauplėtas vežiko anūkas
Šunėkus skandina po du.
Dar ne laikas žiemot…
O, dar ne laikas žiemot…
Ir jis žiūri į balzganą tolį,
Inkštimą užspaudęs delne,
Ten, kur laumė šlubuoja per molį
Su šungrybiu po krūtine.
Dar ne laikas žiemot…
O, dar ne laikas žiemot…
Dar ne laikas žiemot, dar ne laikas,
Dar klevas atkosti ugnim.
Ir žodis, burnoj išsilaikęs,
Dar minta liežuvio šaknim.
Dar ne laikas žiemot…
O, dar ne laikas žiemot…
(x2)
