Musė maišė, musė maišė,
Iš po šaltos žiemos pabudusi galvojo
Ir į taktą mušė koja.
Musė maišė, musė maišė,
Ir kol pasaulį per savaitgalį sutvėrė,
Uodas vandeny prigėrė.
Musė maišė, musė maišė,
Kol saulė savo sultyse iš pykčio virė,
Pakol perdegė ir mirė.
Musė maišė, musė maišė,
O mėnuo kepė savo pilnatis, kaip blynus
Ir jais nuodijo kaimynus..
Musė maišė, maišė, maišė,
Ach, kaip buvo jai gerai,
Tiktai pažvelkit koks gyvenimas gražus!
Bet kol aplinkui šitai dėjos,
Mano siela nutupėjo.
Na, ir kaip tokie mes grįšim į namus?
Musė maišė, musė maišė,
Kol senas ožys tautą šiurpino kaip gali –
Papigiaju šūdą malė…
Musė maišė, musė maišė,
Kol sąžinė visai užpikliavojo ožką,
Kad po darbo miltus uosto.
Musė maišė, musė maišė,
Kol ši pati trečia mažiausia ožkytėlė
Sugalvojo pasaulėlį, tokį paprastą ir fainą.
Ir kad jo nesugadint, reikėtų baigti dainą,
Jau geriau mums neišeina.
Musė maišė, maišė, maišė,
Ach, kaip buvo jai gerai,
Tiktai pažvelkit koks gyvenimas gražus!
Bet kol aplinkui šitai dėjos,
Mano siela nutupėjo,
Na, ir kaip tokie mes grįšim į namus?
(3x)
