Pirštais degančiais liečiu
Tavo veidą gražų
Tu – tikras meno kūrinys.
Kai dieną pasiglemš naktis
Tau suteiks ji laisvę
Ir tavo rankose ugnis
Sudegink mane jausmais lig paryčių
Degu, bet iš meilės aš
Degu, bet iš laimės aš
Viską žemėj pamiršau
Kiek nedaug nakties
Mums davė Tas, kuris
Dalina laiką mylintiems žmonėms.
Tad degink mane jausmu tikrai karštu.
Degu, bet iš meilės tau
Degu, bet iš laimės aš
Degu, viską žemėj pamiršau
Degu, noris rėkt ir šaukt
Degu, atsiprašau
Degu, nes tik taip mylėt išmokau
Meilės ugnelės degs dar ilgai,
Meilės vardu prašau – neišeik.
Karšta aplinkui ir tiek daug jausmų
Sklando ore taip švelniai.
Aš degu…
Aš visa degu…
Degu, bet iš meilės tau
Degu, bet iš laimės aš
Degu, viską žemėj pamiršau
Degu, noris rėkt ir šaukt
Degu, atsiprašau
Degu, nes tik taip mylėt išmokau
