Viskas, ką žinau – tai, kad man daugiau nereik žiemos,
Viskas, ką žinau – tai, kad pavargau nuo jos, baltai šaltos.
Gelbėkit greičiau, saulę pamačiau iš pilkų debesų sugrįžtant,
Gelbėkit greičiau, vėją pajutau iš šiltų kraštų atklystant.
Mūsų dienos – tai saulė ir smėlis, o ne makiažai,
Mūsų naktys – tai šokiai aistrų lietuje tol, kol pliažai tamsoje.
Jei niūrus dangus, beldžiasi lietus – liūdžiu viena,
Jei šiltus sapnus budina audra – prakeikiu ją.
Gelbėkit greičiau, saulę pamačiau iš pilkų debesų sugrįžtant,
Gelbėkit greičiau, vėją pajutau iš šiltų kraštų atklystant.
Mūsų dienos – tai saulė ir smėlis, o ne makiažai,
Mūsų naktys – tai šokiai aistrų lietuje tol, kol pliažai tamsoje.
