Vieną rytą atsibusk kiek kitaip, nei visada,
Pagalvok: kodėl gi tu negalėtum būti ekrane?
Ir kodėl gi negalėtų šimtas tūkstančių žmonių
Nors trumpam išeit iš proto, kai ant scenos lipsi tu?
Galbūt lengva pasakyti, bet sunkiau tai padaryt.
Bet juk tam yra draugai, kad patarimo paprašyt.
Nežinau ar, drauge mielas, sugebėsi tu išties,
Bet žinau, daryti verta, aš sakau tau iš širdies!
Atsispirki tu nuo žemės ir išskleisk plačiai sparnus.
Bus nelengvas šitas kelias – ach, koks mėlynas dangus.
Gali tau ir nesisekti, teks ištverti sunkumus,
Bet tikėk, kad tu pakilsi ten, kur mėlynas dangus.
Kai šiek tiek toli nueisim, taip norėsis atsisukt,
Pamąstyti, pagalvoti, kas čia vyksta iš tiesų.
Bet ir pats to nesuprasi, nesuprasim to ir mes.
Švilps tau publika niekingai… Ir po kojom klos gėles.
Galbūt taip toli nueita, o gal galima sugrįžt…
Ar viršūnė netoli jau, o gal nieks jos nematys…
Mesk mintis šalin visas tas, šiandien tavo valanda,
Pasisemk adrenalino, laukia jau tavęs minia.
(x2)
Atsispirki tu nuo žemės ir išskleisk plačiai sparnus.
Bus nelengvas šitas kelias – ach, koks mėlynas dangus.
Gali tau ir nesisekti, teks ištverti sunkumus,
Bet tikėk, kad tu pakilsi ten, kur mėlynas dangus.
Jie sakė tau – tu nesugebėsi,
Jie sakė tau – tu pasigailėsi,
Jie sakė tau – tu, kvaily, drebėsi,
Jie sakė tau – tu niekada nelaimėsi.
Kur čia, kaip čia, ką čia veikt?
Jeigu čia ateisi, tau teks sužaist.
Jeigu tu pradėsi, tau teks užbaigt.
Dangus yra aukštai ir tau tikrai jo reik.
(x2)
Atsispirki tu nuo žemės ir išskleisk plačiai sparnus.
Bus nelengvas šitas kelias – ach, koks mėlynas dangus.
Gali tau ir nesisekti, teks ištverti sunkumus,
Bet tikėk, kad tu pakilsi ten, kur mėlynas dangus.
Bet tikėk, kad tu pakilsi ten, kur mėlynas dangus…
