Aš susirgau neišgydoma liga,
Tai ne sloga – kur kas rimčiau.
Aš tavo veidą, tavo žvilgsnį pamačiau –
Ir susirgau staiga…
Nors neišgydo niekas – šansai per menki –
Aš nejaučiu pavydo tiems, kurie sveiki,
Aš atiduočiau viską, jeigu ir rytoj
Dar sirgčiau taip kaip šiandien…
Nes kiekviena mano diena,
Mano naktis – tavim pilna,
Ir kiekviena mano daina,
Mano mintis – apie tave…
Aš susirgau – pripažįstu, nujaučiu,
Kad tik ligonis gali jaustis paukščiu
Ir taip norėti viską mesti ir pakilt…
Nes kiekviena mano diena,
Mano naktis – tavim pilna,
Ir kiekviena mano daina,
Mano mintis – apie tave…
Ir kiekviena mano diena,
Mano naktis – tavim pilna,
Ir kiekviena mano daina,
Mano mintis – apie tave…
…Apie vasaros lietų,
Pakrantę smėlėtą,
Apie tai, kas lyg filmas, gražus ir sulėtintas,
Sukasi mano svajonių ekranuose,
Tūkstančiai žodžių – naujų, nepasenusių…
Nes kiekviena mano diena,
Mano naktis – tavim pilna,
Ir kiekviena mano daina,
Mano mintis – apie tave…
Ir kiekviena mano diena,
Mano naktis – tavim pilna,
Ir kiekviena mano daina,
Mano mintis – apie tave…
