O kino salėje tamsu, čia ekrane dviejų širdžių plakimai karšti.
Peizažų nuostabių fone siužetas lyg apie mane su tavimi.
Kiek daug užuominų švelnių, niekučių sielai malonių, skintų gėlių.
Ko mums dviem trūko – suprantu nuo šiol pradėsime abu iš naujo.
Aš stipriau suspaudžiu delną tau, tu atsakai man, meile mano, tuo pačiu.
Po šitiek metų praeitų kaip niekad aš jau tave šalia jaučiu.
Seansas tęsiasi toliau – herojus išplaukia kažkur į nežinią.
Ir štai tik filmo finale jie vėl kartu, tikroji meilė – amžina.
Sunoko ašara graudi, tu irgi savo skruostą paslapčia lieti.
Ko mums dviem trūko suprantu, nuo šiol pradėsime abu iš naujo.
Stipriau suspaudžiu delną tau, tu atsakai man, meile mano, tuo pačiu.
Kaip niekad aš tave šalia jaučiu, dabar suprantame abu,
Tai – meilė.
Tai – meilė.
Tai – meilė.
Meilė
Meilė
