Sakė mano draugai – neverta aš tavęs,
Mano bandymai prieit per ilgai užsitęs
Ir kad tavo širdis seniai priklauso kitai.
Aš negirdėjau nieko ir dariau viską tam,
Kad vieną dieną tu sustotum, prieitum arčiau,
Pasižiūrėtum, pasakytum: seniai nemačiau
Tavęs šioj žemėj, o gal sapnuose.
Galbūt galėtume sapnuoti dviese?
Tu tiktai leisk man
Vesti tave mūsų meilės keliu.
Atleisk man
Jei noriu per daug, bet kitaip negaliu.
Leisk man
Būti šalia, dangų saujom žarstyt.
Atleisk man,
Jei esu per arti.
Nusprendžiau būti kartu, nors ir meilės nėra,
Būti gera, paprasta ir miela.
Bet negalėju ilgai apgaudinėti save
Ir supratau – šis žaidimas neužsitęs.
O tu tikėjais kažko ir turėjai vilties,
Sakei visą amžinybę lauksi, jeigu reikės.
Tai sustabdė mane, aš pasimetus visa.
Ar tu jauti, ar tu žinai?
Tu tiktai leisk man
Vesti tave mūsų meilės keliu.
Atleisk man
Jei noriu per daug, bet kitaip negaliu.
Leisk man
Būti šalia, dangų saujom žarstyt.
Atleisk man,
Jei esu per arti.
Man sakė mano draugai, kad aš nevertas tavęs,
Kad mano bandymai prieiti per ilgai užsitęs
Ir kad tavo širdis seniai priklauso kitam…
Tu tiktai leisk man
Vesti tave mūsų meilės keliu.
Atleisk man
Jei noriu per daug, bet kitaip negaliu.
Leisk man
Būti šalia, dangų saujom žarstyt.
Atleisk man,
Jei buvau per toli.
Leisk man…
