Baigėme mokyklą kartą trys rebiatos
Atestatai ne raudoni, nes už vakarus mes matot
Advokatas, vadyba ir būsimas anglistas
Specialybės, kaip supratot, taigi čistai nedapistos
Klysta visi, aš Raguvoje irgi klydau
Mylėjau ten tokią panelę, o draugeliui davė, gnyda
Ką jau padarysi, juk dabar vilnietis tipo
Vilnietis – tai sulysęs studentėlis be skatiko
Kraustėmės iš chatų, krovėm savo šmutkes
Trynėm padus batų, sukom ratus pro šaluškes
Sako, kad studentai – nuo grandinių trūkę šunys
Nu viršūnė – aš nuo jos nutrūkau po pradinės šulės
Sesijas pirmąsias vainikavo pirmos skolos
Ne prikolas paskaitų metu naršyt jutubinius prikolus
Kuolas tau už kolį tik įrodo tinginystę
Po perlaikymo pitakas (…)
Slystu per gyvenimą su kauke optimisto
Nors Šeškinėje jaučiuosi tarsi būčiau Rusijoj turistu
„Sigareta jest?“ – be jokio „izvini“
„Jest blet, glupyj ty, no ty chuj kuri“
Gražios panos dūros, nemoka nusirengti
Su tom protingesnėm, vadinkim, net nereikia stengtis
Dulkintis gerai, žinai, dažnai jautiesi mulkis
Pabučiavęs tokią, kai suvoki, kiek bybių likai nučiulpęs
Man zajabys, kad nuo ryto partneris mėlynas
Prirūkytas kambarys ir kambarioko merga achujielina
O tas bybys jai nieko nepasako, nenutildo
Kai vandens išleidžia blet daugiau, nei namas pats prišildo
Va taip gyvenam susipisę in da Wilno
