Vakarą tylų, kai atsiveria dangus
Aš jaučiuos toks jaukus lyg rudens lietaus žmogus
Iš numirusių tolių, iš nežinomų kraštų
Grįšiu aš, grįši tu, ir kartosime abu
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors neišgirs ir neateis
Ir praplauks pro šalį tirpstančiais ledais
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors nesupras ir neatleis
O tu pakelk linksmybės taurę su draugais
Ir tau atleis
Tu man atleiski, jei buvau tau neteisus,
Juk esu tik žmogus, bet užmirškime vargus
Ir gyvent šimtą metų palinkėsiu tau karštai.
Gims vaikai, bus draugai, bus Naujieji, ir gerai.
Gal gale ir bus gerai
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors neišgirs ir neateis
Ir praplauks pro šalį tirpstančiais ledais
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors nesupras ir neatleis
O tu pakelk linksmybės taurę su draugais
Ir tau atleis
Vakarą tylų, kai atsiveria dangus,
Aš jaučiuos toks jaukus lyg rudens lietaus žmogus.
Iš numirusių tolių, iš nežinomų kraštų
Grįšiu aš, grįši tu, ir kartosime abu:
Ir kartosime abu
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors neišgirs ir neateis
Ir praplauks pro šalį tirpstančiais ledais
Laimingų Naujų, laimingų Naujų!
Gal kas nors nesupras ir neatleis
O tu pakelk linksmybės taurę su draugais
Ir tau atleis
