Sieloje vienišoj
Nemiga, aidas tolumoj.
Širdyje – skausmas, užmarštis,
Virš bedugnės – gęstantis žiburys.
Aš pėdų neradau, kuriom tu išėjai,
Aš neradau dangaus, iš kur tu atėjai.
Tik liko atminty nenuskinti žiedai,
Paliko atminty vien muzikos garsai.
Širdyje vienišoj
Nemiga, aidas tolumoj.
Gal rytoj visi kažkur išeis,
Vargus palikę rudenio keliuos.
Nuo šiandien jau visam pasauliui priklausau
Ir nors žiūriu tolyn, bet nieko nematau.
Tik liko atminty tų žodžių klegesys,
Paliko širdyje, bet nieks jų neklausys.
Aš pėdų neradau, kuriom tu išėjai,
Aš neradau dangaus, iš kur tu atėjai.
Tik liko atminty nenuskinti žiedai,
Paliko atminty vien muzikos garsai.
