Ir vėl diena, tokia kaip visos,
Ji bėgs, prabėgs, nebegrįš.
Ir vėl diena, tokia kaip visos,
Viskas praeis, bus gerai.
Daugiau nenoriu nieko blogo,
Galbūt užtektų man ir gero oro,
Kad vėl šypsočiaus lig ausų
Ir nesinervuočiau dėl niekų.
Tad mes iškelkim rankas aukštai į dangų –
Neleisim sau liūdėt.
Ir vėl lašai už lango daužos,
Ir saulės dar nematyt.
Bet tu neverk, lai debesys verkia,
Taip saulė greičiau mus apšvies.
Daugiau nenoriu nieko blogo,
Galbūt užtektų man ir gero oro,
Kad vėl šypsočiaus lig ausų
Ir nesinervuočiau dėl niekų.
Tad mes iškelkim rankas aukštai į dangų –
Neleisim sau…
Ir visos dienos kaip viena,
Sulaukiu kai aušra pavirsta vėl diena,
Ir vakaras pavirsta naktim.
O šilto oro, tos saulės šilumos,
Mums trūksta vis labiau, labiau, labiau…
Kur saulės spinduliai, kur jūros paplūdimiai,
Nusėti žmonių.
Ten nebelieka liūdnų, ten saulė taip aukštai
Ir šildo ji gerai,
Taip gera vėl sugrįžt į vasarą.
Daugiau nenoriu nieko blogo,
Galbūt užtektų man ir gero oro,
Kad vėl šypsočiaus lig ausų
Ir nesinervuočiau dėl niekų.
Tad mes iškelkim rankas aukštai į dangų –
Neleisim sau…
Daugiau nenoriu nieko blogo,
Galbūt užtektų man ir gero oro,
Kad vėl šypsočiaus lig ausų
Ir nesinervuočiau dėl niekų.
Tad mes iškelkim rankas aukštai į dangų –
Neleisim sau liūdėt.
***
Muzika ir žodžiai: Martynas Beinaris
