Seniai, labai seniai siaučia jūroj bangos,
Labai, labai aukštai kviečia spinduliai.
Seniai, labai seniai kyla mano rankos,
Labai, labai lėtai kleidžiasi sparnai.
Nors ir per sunku, mylėt nebegaliu,
Nors ir per vėlu, laišką parašysiu –
Be piktų minčių, be jausmų, kuriuos jaučiu,
Be užuolankų aš tavęs paklausiu:
Kur mano meilė?
Kur tavo pažadai?
Kur mano laimė?
Kur viskas dingę į orą?
Kur mano meilė?
Kur tavo bučiniai?
Kur mano saulė?
Kur vėjas? Liko tik norai.
(x2)
Toli, toli labai toli nuaidėjo džiaugsmas
Giliai, giliai nakty, kur šilti sapnai.
Arti, labai arti sukuždėjo skausmas
Giliai, giliai širdy, tu ją sudaužei.
Nors ir per sunku, mylėt nebegaliu,
Nors ir per vėlu, laišką parašysiu –
Be piktų minčių, be jausmų, kuriuos jaučiu,
Be užuolankų aš tavęs paklausiu:
Kur mano meilė?
Kur tavo pažadai?
Kur mano laimė?
Kur viskas dingę į orą?
Kur mano meilė?
Kur tavo bučiniai?
Kur mano saulė?
Kur vėjas? Liko tik norai.
