Taip jau yra –
Mes juk visi klystam
Ir ne visada
Savo klaidas pripažįstam.
Gal ir dėl to
Mes svetimais tapom.
Bet tu žinai,
Tu juk puikiai žinai, miela:
Aš tavęs niekados nepamiršiu,
Nes tik kartą mylėti galiu.
Aš tavęs niekados neišduosiu,
Nes beprotiškai meile tikiu.
Aš tavęs niekados neapvilsiu,
Nors ir būna sunkių valandų.
Aš tavęs niekados nepaliksiu,
Negaliu aš gyvent be jausmų.
Mano namai
Ten, kur tavo širdis plaka.
Mano jausmai
Su tavim amžinai.
Patikėk, o tu man sakai:
Tai tik banalūs žodžiai.
Nors tu puikiai žinai,
Aš tikiu, tu žinai, miela:
Aš tavęs niekados nepamiršiu,
Nes tik kartą mylėti galiu.
Aš tavęs niekados neišduosiu,
Nes beprotiškai meile tikiu.
Aš tavęs niekados neapvilsiu,
Nors ir būna sunkių valandų.
Aš tavęs niekados nepaliksiu,
Negaliu aš gyvent be jausmų.
