Man patinka tai, ką Tu darai
Man patinka tai, kaip Tu matai
Tau tai tinka…
Tu jauna dar gyvenimo nesugadinta
Matosi širdis pas Tavęs nuotykiams – atrakinta
Šypsena veide, net kai sušikta lauke
Galima turėti gerą laiką su Tavim drauge
Tavo paprastumas, nuoširdumas,
Neleidžia, kad tarp mūsų būtų atstumas
Tu sakai – nėra padėties, be išeities
O man tai buvo visiškai išlėkę iš atminties
Tu išties galėtum būti pavyzdys, daugumai merginų
Savo jautrumu.. Žinai Tu verta, karūnos ant galvos
Aš dar nebuvau sutikęs niekados Tokios šaunios, puikios,
Tiek iš išorės, tiek iš vidaus, Tu tarsi mažas angeliukas
Nusileidęs iš dangaus…
Dovanoji man akimirkas šviesias,
Gal todėl, kad Tavo akyse matau žvaigždes
Gal dėl to, kad Tavo šypsena, kaip ryto saulė,
Nuoširdi, šilta, skaisti, glostanti širdį
Kelianti į aukštį svaigų ir malonų
Tarsi rožės žiedo kvapas,
Prisirpę jo tavo plaukai ir kaklas,
Mane vilioja, širdis – pulsuoja
Dar švelnus balsas, ir dar švelnesnė oda
Sako, lapo ne gana, Tavo grožiui išsakyti,
Būtų galima rašyti iki begalybės apie trauką
Bet tada aš būčiau panašus į jauką
O juk noriu būti su tavim jausti tave šalia
Ir žinoti jog esi neabejinga,
Nori to paties? Netruksiu prisiliest…