Mirtis padovanojo man šešetą lentų,
O aš malūno sparną pasidariau iš jų (pasidariau iš jų)
Mirtis man duobę iškasė ir liepė gult į ją,
Pasodinau vyšnaitę aš kapo duobėje (aš kapo duobėje)
Mirtis atvilko akmenį: “Čia antkapis tau bus”,
Nusikaliau aš girnas ir užmiršau kapus (ir užmiršau kapus)
Mirtis man davė žvakę: “Taip, – sako, – bus gražiau”,
O aš štai šitą dainą prie žvakės parašiau (prie žvakės parašiau)
