Laikas eit, jau rytas išaušo, ši naktis – menki pinigai
Palinkėk man vėjo šilčiausio ir sėkmės nei daug, nei mažai
Tavo tiesa, čia nebuvo juk mano namai
Gal kada nors rasim tai, ko ieškojom ilgai
Vėl prie stalo susėsime tyliai
Prisipilsim taures sklidinai
Ir išgersim už tuos, kuriuos mylim
Ir už tuos, kur mylėjom kadais
Parašiau tau laišką ilgiausią, be raidžių – vien mano sapnai
Bučiavau tave, tavęs nesiklausęs ir juokiaus, kai buvo gerai
Gal kada nors rasim tai, ko ieškojom ilgai
