Nesukūriau aš tau rūmų iš ramybės ir dangaus
Jei gali, tu man už tai atleisk
Dainavau apie tave, bet ne tave pasirinkau
Jei gali, tu viską dar pakeisk
Atleisk, aš prašau, atleisk
Gros naktis žvaigždžių klavišais
Ir keistai skambės tyla
Tu toli ir tu visai šalia
Išklausyki tą melodiją, kurios nebuvo dar
Ją sukūrė mums naktis dabar
Neteisk nakties
Neteiski mūsų praeities
Pabūk, ar girdi
Ta melodija tokia kantri
Ji lauks žodžių tų
Žodžių tų, kuriuos aš tau renku
Kasdien, kasnakt
Kad galėtų jos abiem užtekt
Nes tu mana žvaigždė rūke
Tai išnykstanti, tai vėl šalia
Nakties delne balta tokia
Tai sugrįžtanti, tai prarasta
Žvaigždė rūke nesuprasta
Tolima ir visad laukiama
Juodam rūke balta tokia kaip daina
Jei išnyksi tolumoj neišduota, nesužeista
Tau atleisiu, patikėk manim
Gros naktis žvaigždžių klavišais
Ir melodija šventa
Pasiliks tikriausiai su tavim
Neteisk nakties
Neteiski mūsų praeities
Pabūk, ar girdi
Ta melodija tokia kantri
Nes tu mana žvaigždė rūke
Tai išnykstanti, tai vėl šalia
Nakties delne balta tokia
Tai sugrįžtanti, tai prarasta
Žvaigždė rūke nesuprasta
Tolima ir visad laukiama
Juodam rūke balta tokia kaip daina
