Gyvenimo jūra plati
Prieš mano akis atsivėrė,
Bet mano laivas nakty
Dar nesulaukė vėjo.
Galvojau, sapnas buvai,
Bet lūpų prisilietimas
Pažadino tartum kerai,
O gal tai tik tavo žaidimas?
Žiūrėjau pro laivo langą
Ir mintys jau sklandė toli toli,
Palikti krantą ne, nelengva,
O jūra audringa ir per gili.
Mane vilioja nerealūs toliai,
Sapnai, miražai, nuotykiai, pavojai,
Bet ar lauksi tokio manęs –
Dar nežinau…
Kuždėjo man šeštas jausmas,
Kad reikia grįžti ir kuo greičiau,
O širdyje gyveno skausmas,
Aš trokštu būt prie tavęs arčiau.
Mane vilioja nerealūs toliai,
Sapnai, miražai, nuotykiai, pavojai,
Ir gyvenimo spalvos man šviečia
Iš dangaus, dar kurio nežinau…
Ir gyvenimo spalvos man šviečia
Iš dangaus, dar kurio niekada nemačiau…
