Gimstam mes po vieną visi,
Per maži suprasti lemtį.
Mirštam ir paliekame vėl vieni.
Žmonės, mes tokie vieniši,
Tad laikykimės arti
Nelengvam gyvenimo kely.
Nelaikyk (nelaikau) pykčio savoj širdy,
Ir vaikystė bels į duris…
O, brolau, brolau,
Mums dangus pusiau,
Viskas kaip seniau,
Mano brolau, mano brolau…
Sėkmę sugavau
Ir padalinau
Man ir tau, man ir tau,
Mano brolau…
Metai, paukščiais jau paleisti,
Skrenda, lekia tik pirmyn,
Laiko sustabdyt nebegali.
Rodos, dar tik vakar maži
Lakstėm pievomis basi
Ir šypsojomės, kas benutiks…
Nelaikyk (nelaikau) pykčio savoj širdy,
Ir vaikystė bels į duris…
O, brolau, brolau,
Mums dangus pusiau,
Viskas kaip seniau,
Mano brolau, mano brolau…
Sėkmę sugavau
Ir padalinau
Man ir tau, man ir tau,
Mano brolau…
