Už tai, kad esame kartu,
Už tiesą spindinčių akių,
Už džiaugsmą tą, kurį davei,
Už tai, kad viską supratai…
Svajonės virto dabartim
Ir gimė jausmas su viltim,
Kad mano rankų nepaleisi
Ir ilgai kartu mes eisim.
Aš dėkoju tau.
Tu esi vienintelis,
Kurį aš pajutau.
Kai tu šalia, esu stipri,
Girdžiu žodžius, nors tu tyli,
Matau gėles, kai tu kalbi,
Kai mes drauge, tikiu tavim.
Paguosk mane, kai man sunku
Ir kai visai neliks jėgų,
Tu leisk man pasislėpt
Už tavo meilės.
Tu – mano jūra be krantų,
Aš su tavim virš jos skrendu
Ir dangų paliečiu ranka,
O žvaigždės krenta ant pečių.
Ir baltas takas debesų,
Bet su tavim man nebaisu.
Tik mano rankų nepaleiski,
Plaukia mūsų mintys laisvos.
Aš dėkoju tau.
Tu esi vienintelis,
Kurį aš pajutau.
Kai tu šalia, esu stipri,
Girdžiu žodžius, nors tu tyli,
Matau gėles, kai tu kalbi,
Kai mes drauge, tikiu savim.
Paguosk mane, kai man sunku
Ir kai visai neliks jėgų,
Tu leisk man pasislėpt
Už tavo meilės.
Per sodą brendame vieni,
Švelnumo vėjo genami.
Slenka tamsa
Ir nežinia apima mane
Bet tikslą mes prieisim
Be dvejonių netikrų.
„Gyvenimas yra gražus“,
Sakai man tu.
Kai tu šalia, esu stipri,
Girdžiu žodžius, nors tu tyli,
Matau gėles, kai tu kalbi,
Kai mes drauge, tikiu savim.
Paguosk mane, kai man sunku
Ir kai visai neliks jėgų,
Tu leisk man pasislėpt
Už tavo meilės.
(x2)
Tu leisk man pasislėpt
Už tavo meilės…
