— Tu ąžuolėli,
Žalias medeli,
Kodėl tu nežaliuoji?
— Ką aš žaliuosiu,
Ką linksmas būsiu, —
Žada mane nukirsti.
— Tu, bernužėli,
Jaunas būdamas,
Kodėl tu nedainuoji?
— Ką aš dainuosiu,
Ką linksmas būsiu, —
Žada mane išvežti.
— Ei brolau, brolau,
Broliukai mano,
Eisiu šienelio piauti.
Mes pasipjausim
Lankoj šienelio,
Baltųjų dobilėlių.
Kada mes ėjom
Pulku namoliui,
Kaip mes gražiai dainavom.
Mes susitikom
Vyrų pulkelį
Ant kelio kryžkelėlio.
Vienas nešė
Sukrias virveles,
Antras rankoj pantelius.
Vienas rišo
Mano rankeles,
Antras dėjo ant kojų pančius
— O jūs, vyreliai
Neprieteliai,
Duokit man pasiilsėti!
Jūs susiprašėt
Daug kaimynėlių
Ant savo ašarėlių.
Vienas neša
Pirštinėles,
Antras neša stuomenėlių.
— Ei brolau, brolau,
Broliukai mano,
Regisi, reiks važiuoti.
Kai privažiavom
Vilniaus miestelį,
Miesto vartai atkelti.
Kai privažiavom
Prie priėmėlių,
Ten daugel ašarėlių.
Nebuvau gadnas
Nei sugadlyvas
Kareivėliu slūžyti.
O kai užpylė
Daug pinigėlių
Ant baltojo stalelio.
Tuos pinigėlius
Išsidalino
Ir mane pražudino!
