Visi bajorai
Į vainą joja,
Mūsų brolelį
Drauge vilioja.
Ak Dievulėliau,
Nėra kam joti,
Nėra kam joti,
Žirgą balnoti.
Tėvelis senas,
Brolelis mažas:
Ak Dievulėliau,
Nėra kam joti.
Viena seselė
Žirgą balnojo,
Antra seselė
Kilpas segiojo.
O ši trečioji,
Ši mažiausioji,
Vartus atkėlė
Ir palydėjo.
— Oi broli, broli,
Broleli mūsų,
Ar besuginsi
Raitų pulkelį?
— Ginte suginsiu,
Vyte pavysiu,
O Dievas žino,
Ar besugrįšiu.
— Oi broli, broli,
Broleli mūsų,
O ką parsiųsi
Mums dovanėlių?
— Vienai seselei —
Šilkų kuskelę,
Antrai seselei —
Aukso žiedelį,
O šiai trečiajai,
Šiai mažiausiajai,
Aukso žiedelį
Ir vainikėlį.
— Oi, eisme, eisme,
Mes trys seselės,
Ant aukšto kalno
Brolelio laukti.
Mes prastovėjom
Aukštus kalnelius,
O nesulaukėm
Savo brolelio.
Parbėg žirgelis,
Parpūškuoja,
Aukso kilpelės
Šalia svyruoja.
— Eisme, sesutės,
Žirgą sugauti,
Žirgą sugauti,
Brolelio klausti.
— Oi tu, žirgeli,
Tu juodbėrėli,
Kur tu palikai
Mūsų brolelį?
— Mūsų brolelis
Vilniaus miestely,
Vilniaus miestely,
Pirmam pulkely.
Devynias mylias
Bėgte perbėgau,
O šią dešimtą
Ir pasilsėjau.
Devynias marias
Plaukte perplaukiau,
O šią dešimtą
Nerte pernėriau.
Devynios kulkos
Pro šalį lėkė,
O ši dešimta
Brolelį kirto.
Galvelė lėkė
Kaip kopūstėlis,
O liemenėlis —
Kaip ąžuolėlis.
Kur kraujas bėgo,
Rožės žydėjo,
Kur kūns gulėjo,
Meirūns kvepėjo.
O kur nulinko
Gelsvi plaukeliai,
Čia ir išdygo
Žalios rūtelės.
***Kitas variantas***
Visi bajorai į lenkus jojo,
Mūsų brolelį drauge viliojo.
Mes trys seselės kaip lelijėlės,
Mūsų brolelis kaip dobilėlis.
Viena seselė brolelį rengė,
Antra seselė žirgą balnojo,
O ši trečioji, visų mažoji,
Vartus atkėlė ir palydėjo.
— Lydėk, sesele, lig vieškelėlio,
Bene suginsiu savo pulkelį.
Ginti suginsiu, bet nebsugrįšiu,
Nuo giminėlės atsitolinsiu.
— Eikim, seselės, ant aukšto kalno,
Ant aukšto kalno brolelio laukti.
Aukštus kalnelius jau pravaikščiojom,
Stiklo langelius jau pražiūrėjom.
Parbėg žirgelis švytriu balneliu
Per lygius laukus, per beržynėlius.
— Oi tu, žirgeli, tu juodbėrėli,
Kur tu padėjai mūsų brolelį?
— Jūsų brolelis Vilniaus miestely,
Vilniaus miestely, didžiam pulkely.
Kur galva krito, rožė pražydo,
Kur kraujo lašas, ten dobilėlis,
Kur pats bernelis, ten diemedėlis.
Kirto galvelę, kaip kopūstėlį,
O liemenėlį, kaip ąžuolėlį.
— Oi skaudi, skaudi mano širdelė,
Kad nebsulauksiu savo brolelio.
