Kaip žmonės sako: sena boba be dantų
Nebesukramtau anakardžio riešutų
O jei jautiesi pats kaip ta bobutė tu
Nereikia čia ieškot kaltų
Ir jeigu tu seniai padėt sau negali
Jei smegduobė danty gili kaip Pasvaly
Tau kabineto langas šviečia iš toli
Ateiki čia, kol dar gali
Tavęs odontologas ilgesingai laukia
Tu juo gali kaip savo broliu pasikliaut
Juk jis plombuoja, gręžia, o jei reik, ir traukia
Ir taip toliau, ir pagaliau
Jei dėl dantų kas dieną genda tavo ūpas
Gana kentėti ir Apap‘ą gert gana
Tik paklausyk, kaip visai be garso sukas
Bormašina
Mes jums ne šiaip sau apie tai dainuojame
Mes broliai ėduonies ir karieso skausme
Mes kažkada drebėjom taip kaip šiandien tu
Bet ėjome taisyt dantų
Supraski, kad pulpitas – tai ne brolis, o
Parodontozė – ne mama ir ne sesuo
O va dantistė seną šaknį traukdama
Tau kaip sesuo ir kaip mama
Tu be dantų esi pažeidžiamas kaip vaikas
Ir negražiai juokies ir bjauriai smirdi tu
Supraski, kad visais laikais pasaulis laikos
Tik ant sveikų, gražių dantų
Todėl neklauski tu, ar būti, ar nebūti
O garsiai pasakyk naujam kabinete
Seniai seniai tave užknisusioms skylutėms
Ate ate
***
LRT “Visi Namie”, 2013
Giedrius Savickas ir Arūnas Sakalauskas
