Po daugelio metų dažymo plaukai dažnai tampa sausesni, šiurkštesni, labiau veliasi, lūžinėja, praranda blizgesį ir elastingumą. Ypač stipriai tai jaučia moterys, kurios ilgai šviesino plaukus, dažnai keitė spalvą ar reguliariai naudojo karštas formavimo priemones. Gera žinia – plaukų išvaizdą ir atsparumą galima ženkliai pagerinti. Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką: pažeistas plauko stiebas nėra gyvas audinys, todėl jo neįmanoma „išgydyti“ taip, kaip gyja oda. Galima sumažinti lūžinėjimą, apsaugoti pažeistas vietas, pagerinti glotnumą ir leisti sveikesniems plaukams palaipsniui ataugti.
Būtent todėl geriausias rezultatas gaunamas ne iš vienos „stebuklingos“ kaukės, o pakeitus visą plaukų priežiūros strategiją – nuo dažymo dažnumo iki šampūno, džiovinimo, galiukų kirpimo ir apsaugos nuo karščio.
Kodėl dažymas taip stipriai pakeičia plauko struktūrą?
Nuolatiniai plaukų dažai ir ypač šviesinimo procedūros keičia plauko struktūrą tam, kad pigmentas galėtų patekti į jo vidų arba būtų pašalintas natūralus pigmentas. Atliekant agresyvesnes chemines procedūras pažeidžiamas išorinis plauko sluoksnis – kutikulė.
Sveiko plauko kutikulės plokštelės yra gana glotnios ir glaudžiai prigludusios viena prie kitos. Kai jos pažeidžiamos, plaukas tampa porėtesnis. Jis lengviau sugeria vandenį, tačiau taip pat greičiau jį praranda. Dėl to plaukai atrodo sausi, šiurkštūs ir sunkiau suvaldomi.
Ilgainiui pažeidimai gali pasiekti ir gilesnius plauko sluoksnius. Tuomet sumažėja plauko atsparumas tempimui, todėl jis ima lūžinėti net šukuojant ar rišant į uodegą.
Pirmas žingsnis – įvertinti, kiek plaukai iš tikrųjų pažeisti
Ne visi dažyti plaukai yra vienodai pažeisti. Vienos moters plaukai gali būti tik šiek tiek sausesni, o kitos – taip stipriai nualinti, kad pradeda lūžti vos juos palietus.
Vertėtų atkreipti dėmesį į kelis požymius:
- plaukai lengvai susivelia net po kondicionieriaus;
- galiukai nuolat skilinėja;
- plaukas atrodo šiurkštus net po kaukės;
- šlapi plaukai tampa tarsi „guminiai“ ir pernelyg išsitampo;
- plaukai lūžta skirtinguose ilgiuose;
- spalva greitai išsiplauna;
- plaukai prarado natūralų blizgesį;
- jų nebeįmanoma užauginti ilgesnių, nes galiukai nuolat nulūžta.
Jei plaukai itin stipriai pažeisti, kartais efektyviausia strategija yra ne bandyti išsaugoti kiekvieną centimetrą, o palaipsniui pašalinti labiausiai pažeistus galus.
Kirpimas dažnai yra svarbesnis už brangiausią kaukę
Kai plauko galas suskilinėja, jo neįmanoma visam laikui „suklijuoti“. Kai kurios priemonės gali laikinai padaryti jį glotnesnį, tačiau skilimas išlieka.
Todėl jei galiukai stipriai pažeisti, verta juos reguliariai kirpti.
Nebūtina iš karto nusikirpti labai daug. Dažnai gerai veikia vadinamasis laipsniškas atstatymas: kas 6–10 savaičių patrumpinti plaukus nedideliu kiekiu ir tuo pat metu auginti sveikesnę dalį.
Taip per metus galima palaipsniui pašalinti didžiąją dalį senų, daug kartų dažytų plaukų.
Sumažinkite cheminį krūvį
Jeigu plaukai daugelį metų buvo reguliariai šviesinami, jų būklei labai padeda ilgesnės pertraukos tarp dažymų.
Vietoje dažymo kas keturias savaites galima bandyti intervalą pailginti, jei tai leidžia pasirinkta spalva.
Taip pat verta vengti pakartotinio dažų ar šviesiklio tepimo ant jau šviesintų ilgių. Didžiausias pažeidimas dažnai atsiranda būtent tada, kai ta pati plauko dalis cheminėmis priemonėmis apdorojama daugybę kartų.
Profesionalus koloristas gali dažyti tik ataugusias šaknis, o ilgiams naudoti švelnesnį tonavimą.
Ar verta grįžti prie natūralios plaukų spalvos?
Jeigu pagrindinis tikslas – pagerinti plaukų būklę ir užsiauginti sveikesnius plaukus, tai dažnai yra vienas efektyviausių sprendimų.
Tačiau nebūtina visiškai atsisakyti dažymo.
Galima rinktis spalvą, artimesnę natūraliai, balayage ar kitą techniką, kuri nereikalauja dažnai dažyti šaknų. Tai leidžia sumažinti cheminių procedūrų dažnumą.
Ypač daug naudos gali duoti perėjimas nuo nuolatinio intensyvaus šviesinimo prie švelnesnių tonavimo procedūrų.
Baltymų ir drėgmės balansas – vienas svarbiausių dalykų
Pažeistiems plaukams dažnai rekomenduojamos baltyminės priemonės – keratinas, aminorūgštys, hidrolizuoti baltymai.
Jos gali laikinai užpildyti pažeistas plauko vietas ir padaryti plauką tvirtesnį.
Tačiau čia labai lengva persistengti.
Jeigu nuolat naudojamos tik baltyminės kaukės, plaukai kai kuriems žmonėms gali tapti kieti, šiurkštūs ir mažiau elastingi. Todėl svarbu derinti baltymus su drėkinamosiomis ir minkštinančiomis priemonėmis.
Paprasta taisyklė: jei plaukai sausi ir šiurkštūs – jiems dažniau reikia drėkinimo ir lipidų. Jei labai tamposi, lūžta ir jaučiasi „be struktūros“ – gali būti naudinga įtraukti baltyminių priemonių.
Bond-building priemonės: kuo jos skiriasi nuo paprastos kaukės?
Pastaraisiais metais itin populiarios tapo vadinamosios bond-building priemonės.
Jos kuriamos siekiant pagerinti chemiškai pažeisto plauko struktūrą ir sumažinti lūžinėjimą. Skirtingi prekių ženklai naudoja skirtingas technologijas ir veikliąsias medžiagas, todėl visų jų veikimo mechanizmas nėra vienodas.
Tokios priemonės gali būti naudingos ypač šviesintiems, daug kartų dažytiems plaukams.
Tačiau svarbu nepamiršti – jos neatkuria plauko į visiškai „naują“ būseną. Dažniausiai jų tikslas yra pagerinti atsparumą, sumažinti lūžimą ir suteikti plaukui geresnę išvaizdą.
Kondicionierius po kiekvieno plovimo – ne pasirinkimas, o būtinybė
Stipriai dažytiems plaukams kondicionierius turėtų tapti nuolatine rutinos dalimi.
Jis padeda sumažinti plaukų trintį, palengvina iššukavimą ir apsaugo nuo mechaninio pažeidimo.
Ypač naudingi ingredientai:
- riebalų alkoholiai, pavyzdžiui, cetyl ar cetearyl alcohol;
- silikonai;
- keramidai;
- augaliniai aliejai;
- glicerinas;
- pantenolis;
- aminorūgštys.
Silikonų dažytiems plaukams nereikėtų automatiškai bijoti. Jie gali būti labai naudingi, nes padengia plauko paviršių, sumažina trintį ir apsaugo nuo drėgmės praradimo.
Plaukų kaukės – 1–2 kartus per savaitę
Kaukė nėra būtina kiekvieno plovimo metu, tačiau stipriai pažeistiems plaukams ji gali tapti vienu naudingiausių papildomų žingsnių.
Vieną kartą galima rinktis intensyviai drėkinančią, kitą – baltymų ar bond-building tipo priemonę.
Jeigu plaukai labai ploni, kaukę verta tepti tik nuo vidurio iki galiukų, kad neapsunkintų šaknų.
Svarbu ir nenaudoti pernelyg didelio produkto kiekio – daugiau nebūtinai reiškia geriau.
Karštis – vienas didžiausių papildomų pažeidimo šaltinių
Ilgus metus dažyti plaukai dažniausiai jau yra pažeidžiami, todėl kasdienis tiesinimas 200–230 °C temperatūroje gali jų būklę dar labiau pabloginti.
Jeigu norite atstatyti plaukų būklę, verta sumažinti tiesintuvo, garbanojimo žnyplių ir itin karšto džiovinimo naudojimą.
Tiesintuvą rekomenduojama naudoti ne kasdien, o tik prireikus.
Prieš bet kokį karštą formavimą būtina naudoti apsaugą nuo karščio.
Dar vienas paprastas pokytis – džiovinti plaukus vidutine, o ne maksimalia temperatūra ir nelaikyti džiovintuvo labai arti plaukų.
Ar geriau plaukus džiovinti natūraliai?
Nebūtinai.
Ilgą laiką šlapi plaukai taip pat yra pažeidžiamesni. Vanduo laikinai keičia jų struktūrą, todėl jie lengviau tempiasi ir lūžta.
Praktiškas variantas – leisti plaukams šiek tiek pradžiūti natūraliai, o tada baigti džiovinti džiovintuvu vidutine arba žemesne temperatūra.
Ypač nereikėtų eiti miegoti visiškai šlapiais plaukais, nes naktį jie trinasi į pagalvę ir gali lengviau lūžti.
Atsargiai su rankšluosčiu
Dar viena dažna klaida – energingai trinti šlapius plaukus rankšluosčiu.
Stipriai pažeistiems plaukams tokia trintis gali būti labai žalinga.
Geriausia plaukus švelniai nuspausti mikropluošto rankšluosčiu arba minkštais medvilniniais marškinėliais.
Nereikia jų gręžti, stipriai sukti ar trinti.
Teisingas šukavimas gali sumažinti lūžinėjimą
Dažyti plaukai lengviau veliasi, todėl agresyvus šukavimas gali nulaužti nemažai plaukų.
Pradėkite šukuoti nuo galiukų ir tik palaipsniui kilkite aukštyn.
Jeigu plaukai labai veliasi, naudokite nenuplaunamą kondicionierių arba iššukavimą palengvinantį purškiklį.
Plaukams iššukuoti gali tikti lankstesni dantukai arba retesnių dantų šukos.
Svarbiausia – neplėšti mazgų jėga.
Aliejai padeda, bet jie „nepamaitina“ plauko iš vidaus
Plaukų aliejai dažnai pristatomi kaip priemonė, kuri „gydo“ plauką, tačiau tiksliau būtų sakyti, kad jie padeda sumažinti drėgmės praradimą ir trintį bei suteikia glotnumo.
Dažytiems plaukams ypač naudinga kelių lašų aliejaus užtepti ant galiukų po plovimo.
Kai kuriems plaukams tinka argano, kokosų, jojobos ar kiti augaliniai aliejai.
Tačiau jei plaukai itin ploni, aliejų reikėtų naudoti labai nedaug.
Ar kokosų aliejus tikrai naudingas dažytiems plaukams?
Kokosų aliejus dažnai minimas dėl savo gebėjimo prasiskverbti į plauko struktūrą geriau nei kai kurie kiti aliejai.
Jį galima naudoti prieš plovimą – nedidelį kiekį paskirstyti per ilgius ir palaikyti 20–60 minučių.
Tačiau ne visiems plaukams jis patinka. Kai kuriems plaukai po kokosų aliejaus atrodo standūs ar apsunkę.
Todėl viską verta vertinti individualiai.
Nenuplaunamas kondicionierius gali smarkiai pakeisti plaukų išvaizdą
Jeigu plaukai labai sausi, porėti ar lūžinėjantys, vien nuplaunamo kondicionieriaus gali nepakakti.
Po plovimo ant drėgnų plaukų galima naudoti nenuplaunamą kondicionierių.
Jis suteikia papildomą apsauginį sluoksnį, mažina pūtimąsi, palengvina šukavimą ir saugo galiukus.
Ant viršaus galima užtepti kelis lašus serumo arba aliejaus.
Svarbu saugoti ir galvos odą
Norint užsiauginti gražesnius plaukus, svarbi ne tik jų ilgis, bet ir galvos oda.
Jeigu ji nuolat sudirgusi nuo dažymo, niežti, pleiskanoja ar skauda, chemines procedūras reikėtų pristabdyti ir pasikonsultuoti su dermatologu.
Galvos oda neturėtų būti agresyviai šveičiama ar nuolat tepama stipriais rūgštiniais produktais.
Švelnus plovimas ir tinkamas dažymo intervalas dažniausiai yra svarbiau už daugybę papildomų serumų.
Mityba irgi turi įtakos naujai augantiems plaukams
Jokia kaukė nepakeis to, kas vyksta plauko folikule.
Naujam plaukui augti reikalingi baltymai, geležis, cinkas, vitaminai ir pakankamas bendras kalorijų kiekis.
Jeigu mityba labai ribojama, svoris greitai krenta arba trūksta tam tikrų maistinių medžiagų, gali prasidėti plaukų slinkimas.
Todėl jeigu plaukai ne tik lūžinėja, bet ir gausiai slenka nuo šaknų, verta ieškoti ne tik kosmetinės priežasties.
Kada verta atlikti tyrimus?
Jeigu problema yra tik išsausėję ir lūžinėjantys dažyti galiukai, dažniausiai tai susiję su išoriniu pažeidimu.
Tačiau jei plaukų akivaizdžiai sumažėjo prie šaknų, platėja sklastymas ar iškrenta daug plaukų kiekvieno plovimo metu, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Priklausomai nuo situacijos gali būti vertinamos geležies atsargos, skydliaukės funkcija, mityba, hormoniniai pokyčiai ar kitos priežastys.
Svarbu atskirti plaukų lūžinėjimą nuo tikro plaukų slinkimo. Tai dvi skirtingos problemos, nors veidrodyje jos gali atrodyti labai panašiai.
Paprasta 3 mėnesių atkūrimo rutina
Jeigu norite pradėti nuo gana paprasto plano, galima laikytis tokios sistemos:
1 mėnuo. Nukirpkite labiausiai pažeistus galiukus, sumažinkite karštį ir padarykite ilgesnę pertrauką tarp cheminių procedūrų.
Kasdienė priežiūra. Naudokite švelnų šampūną, kondicionierių po kiekvieno plovimo ir nenuplaunamą priemonę.
Kartą per savaitę. Naudokite intensyviai drėkinančią kaukę.
Kas 1–2 savaites. Įtraukite baltymų arba bond-building priemonę, stebėdami plaukų reakciją.
Prieš formavimą. Visada naudokite apsaugą nuo karščio.
Kas 6–10 savaičių. Patrumpinkite pažeistus galiukus.
Po kelių mėnesių plaukai dažniausiai tampa lengviau šukuojami, glotnesni ir mažiau lūžinėja. Tačiau tikrasis „atstatymas“ vyksta ilgiau – augant naujiems, mažiau chemiškai pažeistiems plaukams.
Kiek laiko prireikia, kad plaukai iš tikrųjų atsigautų?
Tai priklauso nuo plaukų ilgio ir pažeidimo.
Vidutiniškai plaukai auga maždaug apie centimetrą per mėnesį, todėl labai ilgiems plaukams visiškai pakeisti seną, stipriai dažytą ilgį gali prireikti kelerių metų.
Tačiau vizualus pagerėjimas gali būti pastebimas gerokai anksčiau.
Sumažinus karštį, reguliariai kondicionuojant ir nukirpus labiausiai pažeistus galiukus, jau po kelių savaičių plaukai gali atrodyti glotnesni ir sveikesni.
Po kelių mėnesių dažnai sumažėja lūžinėjimas, o naujai augantys plaukai išlieka geresnės būklės.
