Plungiškės Ievos Krivickaitės (17) vardas šį mėnesį Lietuvoje tariamas ypač dažnai. Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo jos didvyriškas darbas – mergina surinko net 30 tūkst. eurų onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Be to, norėdama parodyti, jog plaukų netekimas sergant vėžiu nėra problema, ji pati nusirėžė savo visą gyvenimą augintas kasas.
Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija
Jos valios pastangoms, atrodo, nėra ribų. Tų ribų nėra ir jos meilei sergantiems vaikams bei laikui, praleidžiamam savanoriaujant didžiausiose Lietuvos ligoninėse. Štai dėl ko ji, tikra mūsų laikų herojė, puošia lapkričio mėnesio PANELĖS numerį.
Živilės Karevaitės asmeninio archyvo nuotr.
Sužinojusi, jog garbė bendrauti su Ieva teks man, ilgai galvojau, kaip pateikti jos istoriją. Kiekvieną dieną ji lanko su mirtimi kovojančius vaikus ir laimės ten, kad ir kaip būtų gaila, mažiau nei nerimo ir baimės. Abejojau, ar galime būti pakankamai drąsūs, viršelio istorijoje kalbėdami apie gyvenimo trapumą ir jo baigtį. Be viso to, po geležiniais Ievos šarvais slepiasi paauglė, nuo vaikystės serganti cukriniu diabetu, kuriai ir pačiai šiomis dienomis reikia visų mūsų pagalbos. Po mėnesio intensyvaus bendravimo su ja galiu pasakyti, jog sveikas žmogus ilgai tokio gyvenimo tempo neištvertų, ką jau kalbėti apie sergantį.
Žinau, jog Ieva nelaiko savęs ligone ir man dabar paprieštarautų: „Cukriniu diabetu sergu nuo trejų metų, tačiau visiems sakau, kad esu sveika. Žiūriu į savo ligą daugiau kaip į draugą. Nuo mažens tokį požiūrį man formavo tėvai ir seneliai. Pamenu, kaip ėjau į mokyklą ir gyriausi, jog aš turiu diabetą. Ir pirmoje klasėje man tikrai pavydėdavo, bendraklasiai sustodavo eilėje, kad pamatuočiau cukrų. Tėtis mane vadindavo cukrine mergaite ir aš vaikščiodavau iškėlusi galvą, tuo didžiuodamasi.“
Visos mano baimės ir nuogąstavimai dėl interviu niūrumo dingo su minute, kai pamačiau besišypsančią Ieva, laukiančią manęs prie staliuko. Per beveik poros valandų mūsų pokalbį supratau, jog tamsių spalvų gyvenime nėra. Tik mūsų požiūrio reikalas, kokiomis spalvomis jį nudažysime. „Vienas berniukas man sakė, kad jo svajonė yra Dangus. Šiandien mes jo neturime, bet kai jau žinojau, kad po kelių valandų jo neteksime, stovėdama ir žiūrėdama į jį supratau, jog jį nuo svajonės skiria tik keli žingsniai. Jis išėjo su tokia gera emocija ir jausmu, tad ir į mirtį reikėtų žiūrėti kaip į svajonę“, – pavyzdį, atskleidžiantį gyvenimo suvokimą, man davė Ieva.
Ievos gyvenimas kupinas gerų ir dosnių žmonių, besirūpinančių kitų bėdomis. Nebijančių, įkvėpiančių, tikinčių. Nesvarbu, tie žmonės sergantys vaikai Onkologiniame skyriuje, kasdien su viltimi gyvenančios jų mamos ar aukojantys žmonės, norintys palengvinti juos užklupusias bėdas. Dažnai tos bėdos atsitrenkia į finansinį akligatvį, kai svetimų žmonių pagalba yra paskutinė išeitis.
Per mūsų pažinties laikotarpį Ieva nė karto nepasakė, kad pavargo, skauda, negali, neateis. Jos dienotvarkėje tiesiog nebuvo laiko sustoti. Tačiau diabetui nerūpi tavo planai, darbai ar atostogos. Jis diktuoja taisykles ir šiuo metu, gulėdama ligoninėje, Ieva bando su juo išsilykti kuo geresnes sąlygas toliau gyventi pilnavertišką gyvenimą.
Geri žmonės jau suaukojo reikalingą sumą Ievai, tad dabar metas palengvinti gyvenimus vėžiu sergantiems vaikams. Tai padaryti galite pervesdami šiandieninį kavos puodelį į žemiau nurodytą sąskaitą. Už surinktas lėšas vaikams bus nupirkti nekompensuojami vaistai ir įgyvendintos slapčiausios jų svajonės. Jie nusipelnė visų mūsų gerumo.
Sąskaitos Nr. LT 77 7300 0101 4079 5625
Paskirtis: Palaikau Ievą
Gavėjas – „Mamų unija“
Įmonės kodas: 302288579
Swedbank AB, banko kodas 73000, BIC – HABALT22
Taip pat galite atlikti pavedimą iš užsienio per PAYPAL sistemą. El.paštas egle@mamuunija.lt
