Universitete Solveiga Mykolaitytė studijavo kultūros vadybą ir svajojo apie ramų gyvenimą sostinėje, tačiau ne veltui sakoma, jog žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, tad jis papokštavo ir šį kartą.
Baigus studijas mergina nė dienos nedirbo pagal specialybę. Ką ji veikė? Nėrė į nepažintą ir neištirtą erdvę, kurioje šiandien jaučiasi lyg žuvis vandenyje. Taip, ji niekada nesvajojo tapti profesionaliu modeliu ir visuomet save laikė paprasta mergina. Tačiau šiandien Solveigos vardas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už gimtinės ribų. Kur jos sėkmės paslaptis? Kas svarbiau grožis ar protas? Kodėl gražuolėms verta skaityti knygas ir koks kraštas mieliausias visą pasaulį išmaišiusiai manekenei? Visi atsakymai žemiau.
PRIORITETAS – IŠSILAVINIMAS
„Gražuole savęs niekada nelaikiau, tačiau visada mokėjau tinkamai save pateikti. Ir nors nebuvau iš tų mergaičių, kurios apie modelio karjerą svajoja nuo mažumės, vis tik tapau modeliu. Lūžis įvyko tada, kai pabandžiau pirmą kartą ir supratau, jog man sekasi.“ Profesionaliu modeliu Solveiga tapo ne iškart, prioritetas jaunai merginai buvo mokslai ir išsilavinimas, todėl modelio darbas buvo nustumtas į šoną. Ar mergina gailisi dėl tokio savo sprendimo? Tikrai ne, nes būtent dėl tokio apsisprendimo į mados pasaulį žiūri ne pro rožinius akinius, o realistiškai. Juk dirbti pradėjo ne penkiolikos, o dvidešimt dviejų, todėl būti stumdoma niekad nesileido. Ir vis tik, dvidešimt dveji mados pasaulyje yra gana daug. Tad kyla tik vienas klausimas, kokia gi paslaptis Solveigai atvėrė duris į modelių pasaulį? „Nemanau, jog tik grožyje esmė, kaip minėjau, niekada gražuole savęs nelaikiau. Svarstau, kad galbūt suveikė tai, jog gerai išmanau žmonių psichologiją ir kad esu charizmatiška, taip pat šiek tiek prisidėjo aktoriniai sugebėjimai, bet pripažįstu, pradžioje savimi nepasitikėjau ir jaučiausi netvirtai. Tiesiog mokėjau bendrauti ir visuomet stengdavausi sudaryti tik gerą įspūdį apie save. Taip pat, svarbu geros manieros, disciplina, etiketas ir šypsena. Viskas susidėjo į vieną ir leido pasiekti tai, ką dabar turiu.“
BAISI PRADŽIA IR PIRMI IŠŠŪKIAI
Solveiga pasakojo, jog iššūkiai tokiame darbe yra kasdienybė, tačiau, pradžioje viskas gąsdina ir atrodo baisiau negu yra iš tikrųjų. Dabar mergina į viską žiūri gerokai paprasčiau, nes taip tiesiog lengviau gyventi. „Taip, dabar į viską reaguoju kitaip: ramiai, apgalvotai, nebeneriu stačia galva. Nestresuoju situacijose, kuriose to streso nereikia, trumpai sakant, taupau jėgas ir nervus (šypteli). Bet taip pavyksta tikrai ne iškart, reikia įgyti daug patirties ir praktikos, nes karjeros pradžioje viskas buvo baisu. Bet turbūt tai buvo natūrali reakcija, juk patekau į svetimą aplinką, kur kita kalba, kita kultūra, svetimi žmonės, dideli miestai, sudėtingos atrankos, fizinis ir psichologinis krūvis, varginančios kelionės. O kur dar darbas, kuriame reikia prisitaikyti prie kiekvieno žmogaus nuotaikos: ištisas valandas išstovėti su spaudžiančiais aukštakulniais, o veidą išlaikyti „gyvą“, nes juk rezultatas matosi jame. „Negyvo“ veido išraiška niekam nereikalinga, todėl reikia išmanyti kaip dirba veido ir kūno raumenys, kaip atspindėti tam tikrą nuotaiką. Kartais tai yra labai sunku.“
MIELIAUSIAS KRAŠTAS – MOLĖTAI
Dirbant tokį darbą tenka keliauti labai daug, bet kalbant apie mieliausią pasaulio kraštą, Solveiga pirmiausia pamini Molėtų rajoną,pas močiutę, ten, kur braškės pačios skaniausios. „Sugrįžus visada aplanko ypatingi jausmai, nes čia mano namai, o kalbant apie kitus kraštus… Mane žavi atšiauri, bet labai graži Šiaurės Norvegija. Niujorką įsimylėjau dėl energijos, o Singapūras ir Roma kvapą gniaužia dėl savo architektūros. Pietų Afrikoje mane žavi laukinė ir pavojinga gamta, Meksikoje spalvos bei žmonės. Į Londoną grįžčiau dėl naktinio gyvenimo, o į Pietų Italiją dėl maisto. Visur galima patirti kažką nepatirto ir įdomaus, tad visi kraštai su kažkuo asocijuojasi. Ką pirmiausia padarau vos tik atvykus į naują vietą? Iškart einu pasivaikščioti ir bandau įsilieti į šalies gyvenimo ritmą. Bet kad ir kur išvykčiau, aš visada grįžtu namo. Negaliu be Lietuvos.“
TARP NUOGO KŪNO IR ELEGANCIJOS
Solveiga nevengia apsinuoginti, tačiau realybėje ji – elegantiška dama. Labai įdomu ar nebaisu, jog erotiškomis nuotraukomis elegantiškos damos įvaizdis gali būti sugadintas? Mergina tikina, kad, jei esi dama, ja išliksi ir „nedamiškose“ situacijose, todėl jai ramu. „Jeigu iš tiesų esi elegantiška, šio įvaizdžio tikrai nesugadins nuotraukos. Be to, jau baroko laikais rūmų damoms būdavo garbė, jeigu dailininkai nutapydavo jų apnuogintus atvaizdus, tad, jeigu esi elegantiška – apsinuoginusi išliksi tokia pat. Pati pagalvok, gali aprengti žmogų pačiais elegantiškiausiais drabužiais, bet tai nereiškia, kad jis tokiu taps. Elegancija turi sklisti iš vidaus – tai bendravimas, vidinė energija, išmintis, geros manieros, kūno kalba bei plastika. Visa tai aš ir perteikiu savo darbuose. Gali pasitaikyti šiek tiek agresyvumo, gali būti ir aktorinio vulgarumo, itin išreikštos ekspresijos, bet visuomet bus ir daug elegancijos, visa tai ir yra tikroji mada, tai yra klasika. Ar apsinuoginimas modelio darbe yra butinybė? Ne, ir vis tik, tai tiesiog normali darbo dalis. Ilgainiui tai tampa įprasta, bet, manau, jog svarbiausia yra laikytis savo vertybių. Nusimetusi drabužius modeliu tikrai netapsi, tad dėl tokių abejotinų tikslų nuogo kūno demonstruoti nederėtų.“
BAISI MERGINŲ KLAIDA – SUSIREIKŠMINIMAS
Modeliui neužtenka tik būti gražiam, tai ne kartą minėjo ir Solveiga, apie tai kalba ir daugelis kitų manekenių, tad labai įdomu, koks turi būti „pilnas paketas“, kad manekenė būtų paimta fotosesijai ar kažkokios kolekcijos pristatymui. Solveiga sako, jog nėra jokių apibrėžtų taisyklių. Svarbiausia nekopijuoti. „Nereikia būti tuo, kuo nesi, reikia būti savimi. Niekada negalvok, jog, jei esi graži, tau bus atidarytos visos durys, nes taip tiesiog nebūna. Tad, manau, jog pagrindinė merginų klaida, užverianti joms duris į sėkmę, tai per didelis susireikšminimas. Taip, grožis gali sužavėti, bet tai labai trumpalaikis efektas, ypač, jei pasikalbėjus penkias minutes nebesinori į to žmogaus pusę net žiūrėti. Todėl modeliui labai svarbu mokėti bendrauti, būti tolerantiškai, mokėti priimti iššūkius, kovoti už save, visada mokėti šypsotis, netgi kai labai sunku tą padaryti. Taip pat manau, kad svarbu skaityti, jog gebėtum kalbėti įvairomis temomis ir tiesiog būtum įdomi.
Tai manai, jog žmonėms būtina skaityti? Tiesą pasakius, nemanau, jog visiems būtina tai daryti, juk yra tokių, kuriems skaitymas yra tikra kančia. Vis dėlto, norėčiau paskatinti visus žmones bent retkarčiais paimti knygą į rankas. Gal tiesiog pirmiausia reikia rasti žanrą, kuris tikrai tiktų ir patiktų. Tik tada atsiras susidomėjimas bei noras į rankas paimti ir kitą knygą. Asmeniškai aš nemėgstu internetinių knygų, man tiesiog smagu rankose laikyti tikrą knygą, versti jos puslapius, ir atsipalaiduoi. Geriausias jausmas, kuomet knyga tave įtraukia ir sugeria visas mintis, kai esi čia ir dabar tik su knyga.
O kokias knygsta mėgsti skaityti tu? Pati mėgstu nuotykių, kelionių, sveikos gyvensenos, psichologines ir filosofines knygas. O labiausiai įsiminusi knyga Vladimir Megre „Skambantys kedrai“. Tai knyga apie gyvenimą gamtoje, harmonijoje ir nepriklausomybėje nuo civizilacijos.“
KONKURENCIJA SKATINA AUGTI
Modelių darbas labai įtemptas, juk kiekviena atranka lyg naujas pokalbis dėl darbo. Kaip kovoti su įtampa, konkurencija ir kaip išmokti atsipalaiduoti? Solveiga pasakoja, kad ilsisi būdama su savimi, kartais ji labai mėgsta vienatvę. „Man reikia erdvės, tada skaitau knygas, domiuosi saviugda, psichologija, rytų filososija. Įtampą numalšinti padeda įdomus filmas, karšta vonia, buvimas gamtoje, susitikimas su draugais, šeima. Vasarą labai mėgstu „kapstytis“ sode, maudytis. Patinka aktyvus vandens sportas. Kartais, kai prireikia dozės adrenalino, susigalvoju kokį „ekstrymą“. Kažkada labai ramino pešimas, šiuo metu tai pamiršta veikla, prie kurios galvoju sugrizti, tai lyg meditacija. Įtampa dėl konkurencijos? Konkurencijos nebijau, atvirkščiai, manau, kad ji skatina tobulėti ir judėti į priekį. Niekada nereikia galvoti, jog esi geriausias, nes taip sėdėsi vietoje ir užmigsi ant laurų, o kai prabusi, kažką keisti jau bus tiesiog per vėlu.“
ALKOHOLIUI IR TRAŠKUČIAMS ATE
Šiais laikais daug pagundų: itin skanių patiekalų, gėrimų, o gyvenimo būdas kuo toliau, tuo labiau pasyvėja, bet juk manekenių darbo įrankis yra jų kūnas, tad kaip išlaikyti tobulas formas? Solveiga tikina, jog nėra jokios slaptos formulės ar recepto. „Nereikia apgaudinėti nei savęs, nei kitų, pagrindinė taisyklė – išdeginti daugiau kolorijų nei jų yra suvartojama, tad reikia judėti, mankštintis, o norint išsaugoti gražią veido odą ir žvilgančius plaukus reikia sveikai maitintis. Pagrindinė mano taisyklė, vos atsikėlus išgerti vandens stiklinę su citrina ir miegoti eiti visada tik nusiplovus makiažą. Kaip reikėtų elgtis norint išsaugoti dailias kūno formas? Na, manau, kad merginos turėtų pamiršti traškučius bei alkoholį ir vietoj jų rinktis vaisius, pabėgioti parke, būti gamtoje, paskaityti mėgstamą knygą, rasti mylimą hobį arba įsimylėti.“
LIEKNA AR PROTINGA?
Kas geriau, būti labai liekna ir atitikti visuomenės brukamus standartus ar vis tik svarbiau orientuotis į savo vidinę būseną bei proto, o ne linijų tobulinimą? „Kaip ir visur taip ir šiuo atveju turi būti balansas. Tokia mano filosofija. Reikia rūpintis savo kūnu ir sveikata tiek pat kiek ir vidiniu pasauliu. Perdėtai kūno aukštinti nereikia, nes tai yra tuštybė, bet jį prižiūrėti ir mylėti būtina, juk tai vienintelė vieta, kurioje mes iš tikrųjų gyvename. Svarbiausia yra darna su savimi. Beje, mados pasaulyje liekno kūno kultas palengva kinta. Dėl to aš labai džiaugiuosi, nes anskčiau jis iš tiesų buvo pakankamai iškreiptas ir nesveikas.
Papasakok, kuo modelis Solveiga Mykolaitytė skiriasi nuo poilsiaujančios, gyvenimą gyvenančios Solveigos? Visur ir visada esu tokia pati. Gal kartais, priklausomai nuo situacijos, kažkur reikia daugiau „pasitempti“ ir susikoncentruoti, bet visada esu savimi, nes, manau, jog tai yra svarbiausia.“
