Tūkstančius sekėjų turinčios marijampolietės meilė prasidėjo „Facebook“ žinute(INTERVIU)

Tikriausiai kiekviena mergina svajoja apie tobulus santykius su vaikinu, sapnuoja atjojantį princą ant balto žirgo, kuriam pasiaukojančiai numes savo kasą ir leis užlipti į širdį. Pasirodo, net ir šiandien pasakiškos poros egzistuoja. Viena iš jų – interneto žvaigždutės Paulina Vyšniauskaitė ir Karolis Šalaševičius, kurių draugystė nebijo nei laiko, nei atstumo išbandymų. Porelė dalijasi saldžiu santykių receptu.

Ar jau turi panele.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųsk ją ir gauk visas naujienas pirmoji!
„iOS“ versija
„Android“ versija

Porelė – apie save:

Paulina: esu iš Marijampolės, bet gyvenu Dubline (Airija) jau 8 metus. Pernai baigiau 12 klasių, bet nestojau niekur. Kadangi praeiti metai nebuvo lengvi mūsų šeimai, todėl reikėjo laiko atsigauti. Šiuo metu dirbu „Abercrombie&Fitch“ kompanijoje ir esu jų parduotuvės modelis. Na, o nuo rugsėjo pradėsiu mokytis.

Karolis: Aš irgi kilęs iš Marijampolės, bet šiuo metu studijuoju Kaune, KTU, trečiame kurse, tad mokytis liko tik vieneri metai.

Klausimas, be kurio niekaip neapsieisim… Kur, kada ir kaip susitiko Jūsų keliai?

Susipažinome, kaip ir dauguma porų šiais laikais, – per „Facebook“. Vieną vakarą gavau žinutę nuo Karolio. Jis paklausė: „Kodėl jūs, visos gražios merginos, į užsienį pabėgat?“. Nuo to viskas ir prasidėjo.

Papasakokit apie pirmąjį pasimatymą. Iškart supratot, kad tai „meilė iš pirmo žvilgsnio“, ar reikėjo šiek tiek laiko?

Pirmą kartą susitikome oro uoste. Karolis atvažiavo manęs pasiimti. Buvo įsimintina diena. Pirma važiavom iš Kauno į Vilnių, paskui iš Vilniaus i Marijampolę ir galų gale iš Marijampolės atgal i Kauną. Labai ilga istorija, kodėl tiek daug keliavom. Po tiek daug važinėjimų šaltą žiemos dieną nesinorėjo nieko kito, tik ramiai kartu praleisti vakarą, todėl savo pirmąjį pasimatymą praleidom tiesiog visą vakarą žiūrėdami filmus ir kalbėdami iki pat ryto. Buvo įdomu pagaliau susitikti ir bendrauti akis į akį. Abu galime pasakyti, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.

Asmeninio archyvo nuotr.

Paulina, iškart pasidavei Karolio kerams, ar buvai ta mergina su ragučiais, dėl kurios širdies vaikinui reikėjo nemenkai pasistengti?

Paulina: Nemeluosiu, pačioje pradžioje šiek tiek norėjau, kad Karolis dėl manęs pakovotų, bet po kelių dienų pasidaviau jo kerams. Kadangi tuo metu mes neturėjome galimybės susitikti, todėl pagalvojom, kad pasinaudosim tuo, kuo naudojasi dauguma atstumo problemą turinčių porų, – susisiekėme per „Skype“. Pirmą kartą susiskambinę prakalbėjome labai daug valandų ir tiesiog nebuvo įmanoma nepajausti naujai užplūdusio nežinomo jausmo.

Papasakokit apie įsimintiniausią judviejų nuotykį ar pasimatymą.

Karolis: Išskirti vieną nuotykį ar įvykį labai sunku, nes jų buvo be galo daug ir visi mums labai daug reiškia. Vienas iš tokių įvyko per 2013 metų Kalėdas, kai aš sugalvojau padaryti Paulinai staigmeną ir nusiųsti jai dovanų jos taip mėgstamus peliuko Mikio ir Minės pliušinius žaislus. Iš pradžių bandžiau juos siųsti paštu, paskui daviau vienai Paulinos draugei (kuri irgi gyvena Airijoje, bet tuo metu buvo Lietuvoje), kad perduotų Paulinai asmeniškai. Tas variantas irgi nepasiteisino. Žaislai grįžo atgal į mano rankas ir galiausiai, po mėnesio ar net daugiau, aš gavau progą įteikti dovaną asmeniškai ir tai neabejotinai buvo geriausias būdas ją nustebinti.

Karoli, dažnai merginos turi erzinančių savybių. Paatvirauk, koks Paulinos įprotis labiausiai gadina Tavo nervus?

Karolis: Na, labai sunku prisiminti kokį nors neigiamą jos įprotį. Tiesą sakant, niekad nesame rimtai susipykę. Net jei kartais pasiginčijam, tai tik dėl menkniekių, o ne dėl kokios nors nepatinkančios savybės.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pastebėjau, kad Jus dažnai skiria nemenkas atstumas. Kaip išgyvenat vienas be kito tokių kelionių metu? Ar labai sunku jausti, kad mylimas žmogus toli ir prireikus negalės atskubėti atsukti stiklainio ar išlyginti marškinių?

Paulina: Mus dažnai skiria atstumas, bet susitinkam maždaug kas 5–6 savaites. Sunku, kad negalim būti kartu kiekvieną dieną, bet jei myli žmogų ir jis tau tikrai rūpi, tada viskas įmanoma. Kai kurioms poroms atstumas tampa skyrybų priežastimi, o kitoms santykius sustiprina. Mus atstumas ir vienas kito ilgėjimasis tik dar labiau suartino. Neįsivaizduojam gyvenimo vienas be kito. Nors ir negalim būti šalia, bet kiekvieną dieną susiskambinam ir tai tikrai palengvina bendravimą.

Mieliau renkatės laiką leisti didelėje draugų kompanijoje klube ar ramų vakarą dviese su filmu ir kalnu maisto?

Karolis: Retai būnam didelėje draugų kompanijoje. Kadangi negalime būti kartu kiekvieną dieną, susitikę visada praleidžiame laiką dviese. Abu esame gan ramūs žmonės, abu romantikai, todėl mums patinka vakarus leisti namie žiūrint filmus ar išeiti ramiai pavakarieniauti kavinėje.

Paulina, ar dažnai tenka kovoti dėl vaikino dėmesio su kompiuteriniais žaidimais ar rodomomis krepšinio varžybomis?

Karolis: Tiesą sakant, ne. Karolis žaidžia tik futbolą, bet tikrai ne kiekvieną dieną. Jis didelis futbolo mėgėjas, todėl, kai žaidžia mėgstamiausia jo komanda, jis visada stebi rungtynes, bet ir tokiu atveju jis stengiasi man skirti kuo daugiau dėmesio. Nesu viena iš tų merginų, kurios būna labai nepatenkintos, kai vaikinas žiūri varžybas. Juk reikia ir jiems laiko pabūti vieniems ir daryti tai, kas jiems patinka.

Asmeninio archyvo nuotr.

Ar Karoliui dažnai tenka kęsti tavo apsipirkinėjimus? O gal jis iš tų su dinozaurais išnykusių vaikinų rūšių, kuriems apsipirkinėti patinka?

Paulina: Jis vienas iš tų vaikinų, kuriems patinka apsipirkinėti su merginomis. Jam visada smagu eiti su manimi ir padėti man ką nors išsirinkti. Be to, Karoliui pačiam patinka vaikščioti po parduotuves ir pirkti rūbus, todėl šis dalykas mums tikrai ne problema.

Paulina, kokią mieliausią staigmeną yra suruošęs Karolis?

Paulina: Karolis man yra padaręs labai daug mielų staigmenų, nes jam patinka mane stebinti. Bet labiausiai įsiminė, kai gavau nuo jo siuntinuką į Airiją, kuriame buvo žiedukas ir raštelis su užrašu: „truputis romantikos“. Sunku nustebint per atstumą, bet jam puikiai sekasi. Taip, kaip tąkart, dar nebuvau nustebinta niekada.

Karoli, koks šilčiausias Paulinos poelgis labiausiai įsiminė Tau?

Karolis: Visa mūsų draugystė šilta, ir sunku išskirti tokius pavienius poelgius, bet kažkodėl į galvą „ateina“ vienas prisiminimas. Vasarą dirbom šiokiomis tokiomis auklėmis, prižiūrėdavome pažįstamų žmonių mažytę dukrelę ir dažnai tekdavo eiti į jų namus anksti ryte. Pasitaikė ne vienas kartas, kada Paulina sunkiai atsikėlusi sakydavo, kad ji nueis viena, o aš galiu pamiegoti ir ateiti vėliau. Toks labai paprastas, bet nuoširdus ir šiltas pasiaukojimas dėl mano poilsio.

Artėja Valentino diena. Kaip žadate atšvęsti šia įsimylėjėlių dieną? O gal tokių progų neminit?

Paulina: Kadangi abu esam romantikai, tai Valentino dieną švęsime. Iki galo dar ir nenusprendėme, ką veiksim per pačią Valentino dieną, bet jau gavau išankstinę dovaną nuo Karolio – jis nupirko mums bilietus i Ed Sheeran koncertą vasario 15 d., tad, manau, mūsų laukia tikrai romantiškas Valentino savaitgalis.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip įsivaizduojate save po dešimties metų? Dar vis kartu?

Paulina: Daug kas sako, kad negali žinot, kas bus ateity, bet mes tikrai matom save kartu. Galbūt jau būsime sukūrę šeimą. Mūsų santykiai tikrai nuostabūs, neįsivaizduojam gyvenimo vienas be kito. Susipažinimas su Karoliu buvo pats geriausias dalykas mano gyvenime.

Pasidalinkit savo sėkmingų santykių receptu. Ką galėtumėte patarti kitoms poroms? Ir ką pasakytumėt merginoms / vaikinams, nuolat besiskundžiantiems dėl forever alone statuso?

Paulina: Konkretaus recepto nėra. Kiekviena pora yra savotiška, kitokia. Juk nėra vienodų žmonių, tačiau, mūsų manymu, kiekvienai porai, kad ir kokia ji būtų, reikalingas abipusis supratimas, meilė, prisirišimas, rūpestis ir dėmesys. Jei myli, bet to neparodai, tavo antroji pusė gali tai pamiršti, todėl niekada nereikia nustoti sakyti myliu ir dar svarbiau – parodyti savo jausmus. O tie, kurie sau klijuoja „forever alone“ etiketę, dar nesutiko tinkamo žmogaus. Anksčiau ar vėliau kiekvienas suras savo žmogų. Mums pasisekė tai padaryti labai jauniems, todėl esame be galo laimingi.