Roberta Uktverytė (18) – neįtikėtinai jauna (jai vos aštuoniolika!), vis dar dvyliktoje klasėje besimokanti mergina, kuriai jau teko dirbti su tokiais žurnalais kaip „ELLE“ ir „Figaro“ bei tokiais mados pasaulio grandais kaip Juozas Statkevičius.
Gimusi ir augusi Klaipėdoje, modelio karjerą prieš dvejus pradėjusi mergina, save apibūdinanti kaip „labai optimistišką ir charizmatišką“, sutiko su manimi pasikalbėti ir pasidalinti mintimis apie modelių karjerą, mados pasaulio keliamus reikalavimus, pasiekimus, svajones ir tai, kaip sekasi darbą suderinti su laisvalaikiu, šeima ir draugais.
Kaip prasidėjo tavo modelio karjera?
Į dabartinę savo veiklą įsitraukiau visai netikėtai. Tapti modeliu niekada nebuvo mano svajonė ar tikslas. Visai neplanuotai lydėjau savo draugę į modelių atranką prekybos centre „Akropolis“. Ten ir likau pastebėta. Po kastingo agentūra susidomėjo manimi, nuo tada ir prasidėjo mano kelionė modelio karjeros link. Dabar priklausau „Baltic Model Management“ agentūrai.
Kokie didžiausi tavo pasiekimai šioje srityje?
Kol kas pasiekimai nėra labai dideli, keliauti galiu tik vasaros metu, kadangi vis dar mokausi mokykloje, dvyliktoje klasėje. Šiuo darbu užsiimu jau dvejus metus ir jau teko aplankyti tokias šalis kaip Vokietiją, Japoniją, pastarojoje buvau netgi du kartus, Italiją. Per visą šį dvejų metų laikotarpį teko dirbti su tokiais garsiais užsienio žurnalais kaip „ELLE“, „Figaro“. Taip pat dirbau su tokiomis firmomis kaip „Edwin Jeans“, „Lee Jeans“. Manau, kad šie darbai man buvo patys reikšmingiausi.
Roberta Uktverytė. Tomo Adomavičiaus nuotrauka
Kokie tavo ateities planai? Kol kas esi moksleivė, kaip ketini suderinti darbą su studijomis?
Šiuo metu pats didžiausias tikslas yra sėkmingai pabaigti mokyklą. Paskutiniai jos metai tikrai nėra vieni iš lengviausių. Mokslo metų metu tenka atsisakyti nemažai darbo pasiūlymų, nes išsilavinimui neabejotinai teikiu pirmenybę. Na, o pabaigusi mokyklą save realizuoti noriu ir žadu užsienyje. Pirmiausia sėkmę bandysiu Amerikoje. Vienas iš didžiausių iškeltų mano tikslų būtų studijuoti ir dirbti vienu metu. Kadangi domiuosi mada ir dizainu, savo būsima specialybę norėčiau sieti su ta sfera, kurioje dabar dirbu.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduri būdama modeliu?
Didžiausias iššūkis man yra išlikti kantriai. Esu labai aktyvi, nenustygstanti vienoje vietoje, o kastingo metu dažnai tenka pralaukti netgi keletą valandų, kad galėtum pasirodyti klientui. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir to, jog šioje sferoje merginų yra labai daug, tad savaime aišku, kad ir konkurencija ypač stipri. Taip pat dažnai susiduriu su nuovargiu, ypač kai tenka dirbti užsienyje. Pavyzdžiui japonų darbo grafikas yra labai įtemptas. Pas juos darbo diena prasideda labai anksti. Yra buvę taip, kad į darbą reikėdavo atvykti ir ketvirtą ar pusę penkių ryto. Po darbų vakarais laukdavo kastingai. Grįžusi po jų laiką skirdavau sau, taip pat susiskambindavau su šeima ir draugais. Japoniją ir Lietuvą skiria 6 valandų skirtumas, tad tekdavo nemažai paplanuoti, kad galėčiau su namiškiais susisiekti. Geriausiu atveju užmigti pavykdavo tik antrą nakties. Toks miego trūkumas yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais tenka susidurti dirbant modeliu.
Kokios merginos, tavo manymu, negalėtų tokio darbo dirbti?
Mano manymu, kad modeliais negalėtų būti merginos, kurios neturi stipraus charakterio ir greitai nuleidžia rankas. Taip pat turi mokėti susitaikyti su dažnai pasitaikančiu žodeliu „ne“, kai tau pasako,kad esi netinkamos išvaizdos ar neatitinki reikalavimų. Šioje sferoje nusivylimų tikrai nemažai, todėl jeigu nemoki su jais susitvarkyti, tau būtų per sunku. Turi visuomet būti pasiruošusi, darbai ir kastingai užsienyje gali atsirasti netikėčiausiu metu. Be to, mergina turi mokėti pastovėti už save, privalo būti stipri asmenybė.
Kai susipažinome minėjai, kad turėjai galimybę dirbti su J. Statkevičiumi, būti viena iš pristatančių jo kolekciją. Kokia patirtis, kaip gavai tokį pasiūlymą?
Sudalyvauti J.Statkevičiaus kolekcijoje man pasiūlė visai netikėtai ir tai, žinoma, yra neįkainojama ir absoliučiai nuostabi patirtis. Nedvejodama iš karto sutikau prisijungti prie šio grandiozinio renginio, kadangi labai žaviuosi Juozo Statkevičiaus kūryba.
Su kokiais kitais dizaineriais esi dirbusi ar norėtum dirbti?
Lietuvoje yra daug perspektyvių ir gerų dizainerių, kurie stengiasi kurti kažką naujo, nematyto. Lietuvoje yra tekę dirbti su Egle Žiemyte, Robertu Kalinkinu. Neišskiriu nei vieno dizainerio su kuriuo norėčiau dirbti, nes manau, kad kiekvienas yra unikalus ir savotiškai įdomus.
Kaip sekasi darbą suderinti su laisvalaikiu, šeima, draugais?
Darbo metu, kai tik turiu bent šiek tiek laisvo laiko, visuomet bendrauju su man artimiausiais žmonėmis. Kai būnu išvykusi stengiuosi nepamiršti parodyti jiems dėmesio. Kiekvieną vakarą stengiuosi laiko skirti video skambučiui šeimai. Kai išvyktu kažkur ilgesniam laikui, atstumas bėgant laikui parodo, kas yra tikri draugai, o kas tik jais apsimeta. Tai geras ir patikimas patikrinimo būdas. Jau prieš kurį laiką supratau, kad tikrieji mano draugai bus su manimi nepriklausomai nuo to, kuo užsiimu ir ką dirbu. Grįžusi į gimtinę visą savo laiką skiriu šeimai ir draugams.
Roberta Uktverytė. Tomo Adomavičiaus nuotrauka
O kaip dėl meilės? Veikiausiai turi daug gerbėjų? Ar yra tas vienintelis, o galbūt mėgaujiesi laisve?
Jeigu jau prakalbom apie meilę, tai kol kas tokios neturiu. Bet neslėpsiu, kad yra tas, kuriam simpatizuoju. Na, o gerbėjai… Jų visados buvo ir bus. Bet visi mano artimi draugai žino, kad vaikinams keliu labai aukštus reikalavimus, todėl tapti mano vaikinu tikrai nėra lengva.
Ar dėl savo veiklos netenka sulaukti pavydo, apkalbų?
Žinoma, kad apkalbų ir pavydo scenų yra pasitaikę. Dažnai tenka pajusti aplinkinių dėmesį – ypač mieste, kai praėjus į tave atsigręžia. Kartais būnu palydima šiltais ir smalsiais žvilgsniais, bet kartais ir ganėtinai kandokais. Pavydas yra sveikas dalykas, jis verčia tobulėti. Vieni pavydi sėkmės, turtų, meilės, o kiti tai daro tiesiog dėl to, kad neturi ką veikti. Šis darbas, be visų kitų, turi dar vieną labai didelį pliusą – jis padėjo atsirinkti tikrus draugus. Parodė, kas nori bendrauti dėl kažkokios naudos, o kas iš tikrųjų yra tikras draugas, kuris nelaimės atveju visuomet padės, leis išsipasakoti ir kartu darys pačius smagiausius dalykus, kurie netikėtai šauna į galvą.
Kaip šeima reaguoja į tai, jog esi modelis? Palaiko ar mano, kad tai nėra rimta?
Mano šeima visuomet mane palaikė, palaiko ir tikiuosi, kad palaikys ateityje. Jie dažnai man padeda priimti gerus, tinkamus sprendimus. Jie išsako savo tvirtą nuomonę, kuri man yra labai svarbi ir padeda orientuotis įvairiose situacijose. Be šio itin svarbaus šeimos palaikymo turbūt jau būčiau ne kartą sudvejojusi, ar būtent šis darbas yra man skirtas.
Roberta Uktverytė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Ką manai apie mados pasaulio taisykles, merginoms keliamus reikalavimus?
Man labai džiugu, kad mados reikalavimai po truputi keičiasi. Dabar reikalingos sveikos, neperkūdusios merginos. Man tokios yra žymiai gražesnės nei tos, kurios yra tik oda ir kaulai. Bet žinoma, esu įsitikinusi, jog reikia prižiūrėti savo kūną, sportuoti, sveikai maitintis. Tik dietų, savęs alinimo ar badavimo nepripažįstu. Niekada nesilaikiau jokios dietos ir apie jas esu skeptiškos nuomonės. Nereikia taip apleisti savo kūno, kad paskui tektų imtis tokių drastiškų priemonių, nuo kurių kenčia mūsų sveikata.
