Kiekvienam moksleiviui rugsėjo pirmoji sukelia įvairių jausmų: vieniems ši šventė – linksma, naujas gyvenimo etapas, kitiems ši diena – liūdna, kiti moksleiviai net ją laiko „gedulo švente“. Kokia bebūtų šventė, ją švenčia visi.
Rugsėjo pirmosios dieną mokinių juoką, krykštavimus galima išgirsti kavinėse, miesto gatvėse ir skveruose, kine. Kartais vyresni moksleiviai švenčia parkuose ar sodybose su alkoholiu, trankia muzika bei gerais draugais.
DELFI gatvė norėjo sužinoti, kaip švęsdavo rugsėjo pirmąją buvusi realybės šou „Kelias į žvaigždes“ dalyvė Simona bei linksmasis televizijos laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas Žygis Stakėnas.
Jie linksmai prisiminė mokyklų laikų akimirkas ir papasakojo įdomių dalykų. Kas lipdavo ant stogo ir sveikindavo naujų mokslo metų? Kam sugadino Rugsėjo 1 -ąją – princesės Dianos mirtis? Kam rugsėjo 1 – oji būdavo „dviguba“ šventė? Viską sužinosite, perskaitę interviu.
DELFI gatvė: su kuo jums asocijuojasi Rugsėjo 1 -oji?
Simona: man tai – pradžios metas – rudens, mokslo metų…
Žygis: su saulėta diena, su daug vaikų gatvėse, su kardeliais, su draugų vaiko gimimo diena, dabar dar ir su aptvertais alkoholio skyriais parduotuvėse (šypsosi).
DELFI gatvė: ar prisimenate dar savo pirmąją dieną mokykloje?
Simona: buvo labai graži diena – pasipuošusi uniforma ir įsikibusi mamai į ranką keliavau į mokyklą. Pamenu, jog gavau dovanų knygos skirtuką – tokį violetinės spalvos ir didelį obuolį.
Žygis: taip. Labai anksti atsikėliau, labai norėjau į mokyklą. Tradicinė nuotrauka prie didžiulio akmens namo kieme, prie kurio ir brolis, ir sesė visada rugsėjo pirmą fotografuodavosi, nauji veidai, ėjimas nuo klasės į sporto salę, laikant tautines juostas. Buvo graži, saulėta, džiugi diena.
DELFI gatvė: ar labai jaudinotės tuomet?
Simona: nesijaudinau. Aš, tiesą pasakius, nenorėjau eiti į mokyklą (juokiasi).
Žygis: nepamenu, kad nuo jaudulio – suktų vidurius, bet, matyt, kaip ir visi šią dieną, šiek tiek nerimavau.
DELFI gatvė: ar prisimenate savo pirmąsias mokytojas?
Simona: prisimenu. Mano pirmoji mokytoja buvo Bronė. Kažkaip daugiau ar mažiau prisimenu visus mokytojus – juk net 12–ika metų teko su jais pabūti.
Žygis: labai gerai ją pamenu, mokytoja Klabienę. Ko gero nebuvau paklusniausias mokinys jos karjeroje… Beje, ji tą pirmąją mano rugsėjo 1-ąją paslydo ir nukrito nuo laiptų. Dabar tai nėra juokinga, tačiau pirmokėliams, tai sukėlė šypsenų.
DELFI gatvė: vieniems rugsėjo 1 –oji – linksma šventė, kiti ją laiko liūdna šventė. Kokia ji jums būdavo?
Simona: Man tai linksma šventė – juk po atostogų susitinki su draugais, mokytojais – visi pilni įspūdžių, pailsėję. Žinoma, gaila pasibaigusios vasaros, tačiau mokslo metų pradžia taip pat žada daug smagių, naujų dalykų.
Žygis: su metais ta nuotaika keitėsi. Buvo laikas: jos labai laukiau, buvo laukiau mažiau, buvo iš vis nelaukiau, po to vėl laukiau. Šiaip ta diena niekada nebuvo liūdna šventė, tik kartais ne per linksma būdavo.
DELFI gatvė : ar galite papasakoti apie linksmiausią Rugsėjo 1 – ąją?
Simona: tai kad visos jos buvo linksmos – juk šventė!
Žygis: sunku prisiminti, Pamenu, po kažkurios oficialios dalies ėjau su trim draugais į „Palangos“ restoraną, šalia „Vaikų pasaulio“. Ten dirbo klasioko mama ir suruošė mums šventę. Vyresnėse klasėse rugpjūčio 31 dienos vakare lipdavom ant mokyklos stogo – pasveikinti rudens, o tuo pačiu ir naujų mokslo metų.
DELFI gatvė: ar galite papasakoti apie įsimintiniausią Rugsėjo 1 – ąją?
Simona: įsimintiniausios buvo trys: pati pirmoji, kai pradėjau lankyti mokyklą, vėliau kai pradėjau penktąją klasę, perėjau į kitą mokyklą – gimnaziją, ir galiausiai – 12-oje klasėje – paskutinė. Tai tarsi trys atskiros dalys, atskiri etapai. Smagu juos prisiminti.
Žygis: 1997 metų rugpjūčio 30 dieną žuvo Princesė Diana. Tą rugsėjo pirmąją pamenu geriausiai. Nebuvau labai gerai su ja pažįstamas, bet kažkodėl buvo labai liūdna. Geras žmogus buvo… Tada ėjau į mokyklą apsirengęs juodai ir nebuvau labai šventiškai nusiteikęs.
DELFI gatvė: kaip švęsdavote Rugsėjo 1 – ąją?
Simona: kol eidavau į šventę su mama – po to eidavom kažkur skaniai papietauti. Tiesiog kadangi nuo pirmos iki septintos klasės lankiau muzikos mokyklą – mano rugsėjo pirmosios šventė būdavo dviguba (šypsosi). Vėliau, kai išdidžiai pareiškiau, kad manęs lydėti nebereikia – rugsėjo pirmosios šventė buvo neįsivaizduojama be šokių.
Žygis: kelis paminėjimus jau minėjau. Būtent paminėjimus, nes tai tikrai nebūdavo tokia šventė, kurią švęsdavome.
DELFI gatvė: ar reikia švęsti Rugsėjo 1 – ąją su alkoholiu?
Simona: tikrai ne.
Žygis: kalbant apie mokyklą, su alkoholiu galima švęsti tik išleistuves. O jei suaugę žmonės, paminėdami savo ar vaikų mokslo pradžią, proto ribose pakelia taurę – nematau nieko blogo.
DELFI gatvė: ko labiausiai dabar pasigendate iš mokyklos laikų?
Simona: hmm… Mokyklos laikai man kelia tikrai labai daug gerų, gražių emocijų, todėl pasigendu ir draugų, ir mokytojų. Tai buvo nepakartojama. Nuoširdžiai sakau, jog trūksta žodžių visa tai papasakoti. Galbūt tam tikra prasme, tai susiję su idiliška nostalgija, kuri laikui bėgant gali nesąmoningai iškrypti. Bet kuriuo atveju, mokykloje jaučiausi laiminga – tai buvo antrieji mano namai.
Žygis: hmm… sunkus klausimas. Gal visko po truputį. Viskas kas dabar ateina į galvą – sukelia šypseną, nors savu laiku, gal kėlė ir ašaras.
DELFI gatvė: o koks buvo mėgstamas bufeto patiekalas?
Simona: retai valgydavau mokyklos bufete (šypsosi).
Žygis: dažniausiai tai būdavo pica su pjaustytomis dešrelėmis – ir greitą, ir skanu. O jei labai išalkęs, tai nusiperki dvi picas ir suspaudi į vieną. Pamenu ir baltus „Morengo“ pyragėlius. Daug daug arbatos. Nebuvau nuolatinis klientas. Nebuvau nei ėdrus, nei išlaidus (juokiasi).
DELFI gatvė : o kuri pamoka labiausiai patiko?
Simona: man patiko tos pamokos, kuriose daugiau ar mažiau kažką suprasdavau (šypsosi). Pavyzdžiui, matematika ir fizika, kai suprasdavau – patikdavo, kai nesuprasdavau – ne (juokiasi).Visada laukdavau lietuvių kalbos, etikos, muzikos pamokų.
Žygis: chemija, fizika, matematika, o jei rimtai – fizinis lavinimas, vėliau tapęs kūno kultūros pamoka, dailė, muzika, literatūra. Iš tikrųjų labiausiai patikdavo ta pamoka, kuriai būdavau gerai pasiruošęs.
DELFI gatvė: ar dar norėtumėte į mokyklos suolą sugrįžti?
Simona: kaip jau sakiau – tai buvo nepakartojama. Žmogus, manau, visada nori grįžti ten, kur buvo gera. Tačiau jei ir grįžčiau – nieko nekeisčiau. O kol kas, mokymosi džiaugsmais ir vargais galiu mėgautis studijuodama universitete.
Žygis: kartais pagalvoju apie tai. Buvo gera, kaip ir visais gyvenimo etapais : darželyje, mokykloje, studijų laikais. Dabar į visus etapus mielai trumpam grįžčiau.
Delfi gatvė : ko palinkėtumėte moksleiviams Rugsėjo 1 –osios proga?
Simona: smagių, įdomių pamokų ir nepakartojamų akimirkų!
Žygis: palinkėčiau kantrybės, susikaupimo, žinių, smalsumo, atsidavimo. Ir supratimo piktiems mokytojams.
