Šiuo metu pasaulyje siaučia agresija, pagieža, konfliktai, šmeižtas, krizė… Hiphopo padangėje taip pat daug nepasitenkinimo, neteisybės. Viskas kuo toliau, tuo labiau nusidažo tamsiai pilka spalva. Todėl trupinėlis optimizmo tikrai nieko neįžeis…
Optimizmas ir hiphopas? Mano prisiminimuose iškilo aplankytas krikščioniškas renginys „Sielos“. Tai buvo ganėtinai seniai, tačiau jame girdėjau krikščioniško repo, kurio tekstuose išgirdau daug gėrio ir vilties.
Per visą repo muzikos istoriją, hiphopas ne kartą buvo siejamas su religija. Jis puoselėjo optimistišką požiūrį į gyvenimą, teigiamą aplinkybių suvokimą, todėl ši hiphopo šaka – krikščioniškas repas – yra tikrai ne naujas reiškinys.
1974 m. DJ Afrika Bambaataa įsteigė pusiau religinę organizaciją „Zulu Nation“, kuri apjungė muziką, šokį, gyvenimo būdą. Tada ir susiformavo pats „hiphopo“ terminas.
Religiniu požiūriu „Zulu Nation“ buvo islamo, vudu ir kitų tikėjimų mišinys. Breikas buvo kaip ritualas. Šioje organizacijoje hiphopas buvo neatsiejamas nuo tikėjimo.
Šiuo metu pasaulyje atsirado tikrai daug krikščioniškąją muziką atliekančių atlikėjų, grupių. Juos visus vienija tikėjimas į Dievą. Ne išimtis ir Lietuva. Ne išimtis ir hiphopo stilius.
Nors daugumos požiūris į hiphopą neigiamas dėl keiksmažodžių gausos, daugumos prieštaravimų ir neigiamybių, turtų šlovinimo, erotikos, laisvamaniško gyvenimo būdo toleravimo, tačiau hiphopas turi ir švelniąją savo pusę. Pastaroji ir paskatina mus mąstyti apie gyvenimą, būties problemas.
Žmonės, atliekantys krikščionišką repą yra tikintys, tai jie perteikia savo tekstuose. Jie dažniausiai „skiepija“ mums savo tikėjimą. Jų muzikoje daug meilės, švelnumo, ko dabar pasigendama populiariame hiphope. Akcentuojama draugystė, tikėjimas, susitaikymas, meilė artimam žmogui ir viskam, kas jį supa.
Krikščioniškasis repas turi daug vardų. Daugumai girdėtas pavadinimas gospel repas, taip pat jis vadinamas holy hiphop, Christ hop. Pasaulyje netgi vyksta krikščioniško repo čempionatai.
Dabar laikas pakalbėti apie Lietuvos krikščioniškąjį repą. Kiek teko domėtis Lietuvoje egzistuoja trys krikščioniškojo repo grupės: „Massive“, T-Buck bei „Juoda Balta“ su repuojančiu kunigu priešakyje.
„Juoda balta“ pasirodymų galime pamatyti, tačiau T-Buck, kuris dabar išvykęs iš Lietuvos, pamatyti ir išgirsti sunku. Apie „Massive“ išvis nėra žinių, nors teigiama, kad kažkokia veikla dar yra vykdoma.
Apie repuojantį kunigą prirašyta begalės straipsnių, todėl atrodytų, jog Lietuvos krikščioniškajam repui atstovauja tik jis vienas. Netikiu, kad mano paminėtos trys grupės – krikščioniškojo repo „nešėjos“ – yra (ar buvo) vienintelės.
Tikrai tikiu, kad tokių nuoširdžiai repuojančių jaunuolių ar grupių yra daugiau. Todėl norėčiau, kad tokie žmonės garsiau prabiltų apie save ir eitų į viešumą su vėliava – „krikščioniškas repas“.
Pavyko susisiekti su vienu iš krikščioniškojo repo atstovų – T-Buck (Tomu Bieliūnu), kuris, pasirodo, nesėdi rankų sudėjęs. Ką jis veikia ir kokia veikla žada užsiimti, sužinosite perskaitę interviu.
– Ko tu sieki savo muzika?
T-Buck: savo muzika bandau pasiekti kuo daugiau žmonių, kad jie atrastų/surastų tikrąsias vertybes.
– Ar tai – tavo laisvalaikis, noras skleisti savo tiesas, tikėjimą?
T-Buck: tai – mano laisvalaikis, hobis. Kartais tai tampa vienu paskutinių darbų, bet, kai aplanko mūza, tai išsilieju.
– Koks tavo ryšys su Dievu?
T-Buck: ryšys su Dievu? Geras klausimas. Aš „surištas“ su Dievu, juo įtikėjęs nuo mažų dienų, todėl Dievas neatsiejama mano gyvenimo dalis.
– Ar savo hiphopą vadini krikščionišku?
T-Buck: pirmo albumo dainas tikrai galėjau pavadinti krikščionišku hiphopu. O kas vystosi po pirmojo albumo – tai galima pavadinti „teisingi žodžiai, teisingos mintys“.
– Kiek laiko užsiimi hiphopu?
T-Buck: kuriu nuo dvylikos metų, iš viso kūrybinis laikotarpis siekia apie aštuonerius metus.
– Ar daug krikščioniškų renginių vyksta Lietuvoje su tokia muzika?
T-Buck: renginių vyksta tikrai daug, jų visų nepamenu, kadangi jie vyksta vis skirtingose vietose bei kitais pavadinimais. Pagrindiniai koncertai būna vasarą, tačiau vienas didžiausių renginių („Sielos“) vyksta rudenį.
– Ar tenka dalyvauti ne krikščioniškuose renginiuose ir kokie būna žmonių atsiliepimai apie tavo muziką?
T-Buck: taip, tenka. Kartais atsiliepimai būna tikrai geresni, nei dalyvaujant krikščioniškuose renginiuose. Klausytojams patinka mano muzika ir tai, ką aš darau, kur bekoncertuočiau. Ačiū Dievui ir jiems už tai.
– Ką šiuo metu veiki?
T-Buck: šiuo metu studijuoju Anglijoje, o konkrečiau Londone – audio inžineriją. Sekmadieniais groju bažnyčioje būgnais ir toliau užsiimu kūryba bei kuriu naujus projektus.
– Kokie tolimesni planai?
T-Buck: planuoju baigti mokslus Londone ir išvykti studijuoti į Australiją, kur esu nusižiūrėjęs vieną iš universitetų. O kitų planų neišduosiu.
T-Buck: ar sėkmingas buvo pirmasis tavo albumas?
T-Buck: manau, kad pirmas albumas ir dar tokiame amžiuje buvo tikrai sėkmingas. Pardaviau 400 kopijų ir man tai buvo labai daug.
– Ar rengiamas trečiasis albumas?
T-Buck: taip, rengiamas trečiasis albumas, kuriame planuoju pateikti kuo daugiau naujovių.
– Kokiais užsienio atlikėjais žaviesi? Taip pat kokiais krikščioniškos muzikos atlikėjais žaviesi?
T-Buck: kaip prodiuseris patinka Timberlandas. Taip pat klausausi Relient K., J.R., Lecrae, M.W.Smith ir daugumą kitų.
