„Pabaigsiu mokslus, susirasiu gerai mokamą darbą ir tada pradėsiu galvoti apie šeimą.“ Iš savo draugių tikriausiai visos esame girdėjusios šią frazę.
Atrodo, kad kurti šeimą, kol neturi nuosavo būsto, kol banko sąskaitoje nepūpso apvali sumelė, o ant dešinės rankos piršto nespindi žiedelis, yra kažkas nenormalaus. Atlikėja Gabrielė Rutkauskienė-Vasha (22) – vienas retų pavyzdžių, įkvepiančių šeimai ir motinystei, kuriai, kaip teigia pati mergina, nėra netinkamo laiko. Dar paauglystėje paragavusi nerūpestingo gyvenimo šiandien Gabrielė savo laimę kuria su vyru Ronaldu ir judviejų dukrele Andrija. Jauna mama įsitikinusi, kad karjera palauks, nes šiandien ji – laimingiausia per visus savo gyvenimo metus.
MAIŠTAS IR KITOS LINKSMYBĖS
Gabriele, papasakok apie savo paauglystę. Buvai maištinga paauglė dukra?
Taip, ir net labai! Turėjau labai daug norų ir neklausydavau tėvų, tačiau nieko nuo jų neslėpdavau. Jeigu norėdavau kur nors išeiti ar miegoti ne namie, visada apie tai pasakydavau tėvams. Jie žinodavo, kur ir su kuo esu, todėl jaudintis dėl mano saugumo nereikėjo. Tačiau maišto paauglystėje buvo, ir nemažai.
Prieš ką teko maištauti?
Kai man buvo 14-a, tėvai Kaune atidarė naktinį klubą, todėl galimybę susipažinti su naktiniu gyvenimu turėjau dar nesulaukusi pilnametystės. Prasidėjo vaikščiojimai į vakarėlius, linksmybės. Natūralu, kad paragavusi tokio gyvenimo, nenorėjau daryti to, kas buvo įprasta mano amžiaus vaikams – eiti į mokyklą, ruošti namų darbus ir skaityti knygas. Dėl to paauglystėje nuolat kildavo konfliktų su tėvais.
ŽINOMUMO KAINA – PATYČIOS
Dažnai paaugliai stengiasi prisitaikyti prie draugų ir taip išvengti patyčių. Ar teko patirti bendramokslių užgauliojimų?
Dėl to, kad gimiau žinomoje šeimoje, labai kentėdavau mokykloje. Pasitaikydavo ne tik patyčių, bet ir pavydo scenų. Kartą, kai vienas laikraštis parašė apie mano laimėjimą dainų konkurse, merginos atsispausdino daugybę to straipsnio kopijų, perrašė tekstą, nuotraukose išpaišė mano veidą ir iškabino mokykloje. Taip jos mane bandė pažeminti. Žinau, kad patyčias mokykloje patiria ne vienas paauglys, tačiau mano atveju jos buvo kur kas stipresnės.
Kandūs aplinkinių pasišaipymai neretai palaužia jauną žmogų. Kaip pavyko atsilaikyti?
Tikrai būdavo akimirkų, kai grįžusi iš mokyklos namo prašydavau mamos ką nors daryti, nes nebegalėdavau atlaikyti bendraamžių užgauliojimų. Dėl to teko keisti ne vieną mokyklą, kol galų gale supratau: tai – ne išeitis. Kad ir kur nueisiu, vis tiek mane kas nors atpažins, būsiu pastebima.
Ar turėjai tikrų draugų?
Kol mokiausi mokykloje, galvojau, kad turiu labai daug draugų. Daug kas su manimi norėjo bendrauti, nors iš tiesų tik siekė kažkokios naudos, norėjo būti pastebimi. Daugelis už akių mane bjauriai apkalbinėdavo, pasitaikydavo ir pykčių. Iš tikrųjų labai retai atskirdavau, kada žmonės norėjo su manimi bendrauti kaip su Gabriele, o ne kaip su mergina iš žinomos šeimos. Tuo metu tikrų draugų mano gyvenime nebuvo.
EMOCINIS DUGNAS
Ar nuolat būdama vakarėlių ir linksmybių sūkury jauteisi laiminga?
Iš pradžių buvo labai smagu gyventi nerūpestingą gyvenimą, kol supratau, kad be vakarėlių gyvenime nieko rimto neveikiu. Vienu metu pasiekiau tokį dugną, kad gilesnio būti negalėjo – vakarėliai tęsdavosi diena po dienos, ištisą vasarą. Būtent tada, kai pasiekiau visišką emocinį dugną, sutikau savo vyrą Ronaldą, jis ir padėjo man išsikapstyti. Sulig ta diena, kai sutikau jį, pasibaigė mano vakarėlių liūtės gyvenimas. Džiaugiuosi, kad jam nebuvo svarbi mano praeitis – Ronaldas priėmė mane tokią, kokia esu.
Daugelis merginų gyvena pagal iš anksto sudarytą planą – mokslai, karjera ir tik tada šeima. Ar nesijauti per jauna ją sukūrusi?
Būtent apie tokį gyvenimo modelį galvojau ir aš. Pirmiausia planavau pabaigti mokslus, užsitikrinti stabilų gyvenimą ir tik tada planuoti šeimą. Tačiau ne visada gyvenime būna taip, kaip planuoji, o neplanuoti dalykai yra patys geriausi. Kai susipažinome su Ronaldu, iš karto abu supratome, kad norime šeimos. Ir tai buvo aišku nuo pat pirmos mūsų pažinties dienos. Tikrai nesijautėme per jauni ją sukurti. Mūsų dukra Andrija gimė iš didelės meilės ir ji nebuvo netyčiukas, kaip daugelis galvoja.
DINGĘ DRAUGAI
Kaip į žinią, kad laukiesi, sureagavo tavo artimieji?
Negalėjo patikėti, bet gerąja prasme. Mudviejų tėvai iš tikrųjų džiaugėsi išgirdę šią žinią ir nebuvo jokių blogų emocijų. Taip, manau, tėvai iki šiol dvejoja, kad mūsų dukra buvo planuota, ta
iau apie tai jiems esame sakę ne vieną kartą.
Draugai, kaip ir tėvai, reagavo palankiai?
Keletas draugių žinojo apie mūsų su vyru norą susilaukti mažylio, todėl palaikė ir kartu laukė džiugios naujienos. Tačiau buvo ir tokių, kurie sužinoję, kad laukiuosi, tiesiog dingo – neberašė, nebekvietė susitikti. Išsiskyrė mūsų interesai – jie, kaip ir anksčiau, gyvena vakarėlių apsuptyje, o aš, turėdama šeimą, nebegaliu išeiti pasilinksminti, kada tik panorėjusi. Daugelis dar negalvoja apie šeimos sukūrimą ir vaikus, todėl jiems sunku suprasti mano gyvenimą, tačiau niekada negali žinoti – galbūt jas sukūrę jie grįš prašyti mano patarimo.
MINTYS APIE VAIKĄ – SEPTYNIOLIKOS
Jeigu kas nors būtų pasakęs, kad būdama 22-ejų jau supuosi savo pirmagimę, būtum tuo patikėjusi?
Taip. Jau tada, kai gyvenau klubinį gyvenimą, žinojau, kad, jeigu pastočiau, tikrai gimdyčiau ir auginčiau vaiką. Minties būti jauna mama niekada nesibaidžiau. Dar būdama 17-os pradėjau galvoti, kaip būtų smagu po kelerių metų turėti vaiką. Todėl, kai mano gyvenime atsirado mylimas žmogus, nekilo dvejonių, kad esu per jauna su juo kurti šeimą.
Dažnas mėgsta pamokslauti: „Kai turėsi savo vaikų, suprasi.“ Sukūrusi šeimą labiau pradėjai vertinti savo tėvus?
Visada juos vertinau, tik anksčiau to neparodydavau. Iš tiesų, kai sutikau savo vyrą ir kartu susilaukėme dukros, man tarsi atsimerkė akys – pradėjau jausti dėkingumą tėvams už viską, ką man suteikė: gerumą, meilę, rūpestį ir saugumą. Sukūrusi šeimą supratau, ką reiškia tikras gyvenimas. Atradau tai, kas nuoširdu ir nesuvaidinta. Dabar žinau, ką reiškia pareigos jausmas ir atsakomybė ne tik už save, bet ir už savo vaiką.
ABORTAS – NE IŠEITIS
Visgi daugumai jaunų merginų nėštumas būna kaip griaustinis iš giedro dangaus. Kaip patartum elgtis neplanuotai pastojusioms?
Kiekviena mergina žinią, kad laukiasi, priima skirtingai. Tačiau tikrai nepalaikau tų, kurios neplanuotai pastojusios galvoja apie abortą. Tai – ne vienintelė išeitis tokioje situacijoje. Turiu bendraamžę draugę, ji viena augina dukrą, tačiau niekuo nesiskundžia ir jaučiasi laiminga. Pinigų trūkumas ar sudėtingi santykiai su partneriu nėra priežastis atsisakyti vaikelio.
VARGAS DĖL FIGŪROS
Norėdamos atrodyti lieknos, merginos kankina save dietomis ir pluša sporto salėje. Ši patirtis tau – nesvetima?
Norėdama atsikratyti nereikalingų kilogramų lankiausi sporto klube ir maitinausi pagal man sudarytą mitybos programą. Didžiąją dalį mitybos sudarė tai, ką paprastai valgo sportininkai, – kiaušiniai, ryžiai, vištiena, salotos… Iš dalies tai buvo savęs alinimas, todėl po kurio laiko tokios griežtos mitybos atsisakiau. Šiandien jaučiuosi puikiai, nebekompleksuoju dėl priaugto vieno ar kito kilogramo. Žinoma, jeigu turėčiau daugiau laisvo laiko, sportuočiau ir rinkčiausi sveikesnį maistą. Tačiau, priešingai nei paauglystėje, siekdama geresnės savijautos, o ne norėdama sulieknėti.
Žvelgiant į tavo nuotraukas negalima nepastebėti, kad ryškų makiažą pakeitė kur kas natūralesnis įvaizdis. Savo instagramo paskyroje nebijai pasirodyti ir išvis be makiažo. Iš kur tokie pokyčiai?
Anksčiau negalėdavau išeiti iš namų nepasidažiusi. Norėjau būti ryški, labiau pastebima. Dabar to nebėra, nes atsiradus vaikui dažytis tiesiog neliko laiko. Pradėjau vertinti natūralumą. Vėliau pastebėjau, kad be ryškaus makiažo atrodau ir jaučiuosi kur kas geriau. Dabar, kai į miestą pasilinksminti einu pasidažiusi raudonu lūpdažiu, būna wow! (Juokiasi.)
NIEKADA NĖRA PER ANKSTI
Klausantis tavęs atrodo, kad sukūrusi šeimą atradai tikrąją laimę…
Tikrai taip. Tik sutikusi savo vyrą ir su juo sukūrusi tvirtą šeimą supratau, kad ji – svarbiausias dalykas mano gyvenime. Tiesą sakant, dabar jaučiuosi geriausiai per visus savo 22-ejus gyvenimo metus. Esu laiminga, pasitikinti savimi, mylinti ir mylima. Galbūt norėtųsi turėti daugiau asmeninės veiklos, tačiau viskas su laiku. Nesutinku su tais, kurie sako, kad vaikai trukdo siekti karjeros aukštumų. Juk viską galima suderinti, tik reikia kantrybės ir, svarbiausia, – noro.
Esi įkvepiantis jaunos merginos, sukūrusios šeimą, pavyzdys.Ką patartum toms, kurios mano, kad yra per jaunos galvoti apie vaikus, imtis mėgstamos veiklos?
Visų pirma, neklausykite, ką kalba aplinkiniai. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, mes gyvename tik vieną kartą. Todėl tą vienintelį gyvenimą reikia išnaudoti ne rytoj, o šiandien. Merginos, nesvarbu, kiek jums metų, niekada nereikia galvoti, kad esate per jaunos kažką daryti – susirasti vyrą, kurti šeimą, gimdyti vaikus ar pradėti savo verslą. Jei labai ko nors trokštate, drąsiai to siekite ir pradėkite tuojau pat. Šiandien. Dabar!
