Viena sparčiausiai kylančių jaunosios kartos atlikėjų – Liepa Maknavičiūtė, geriau žinoma sceniniu vardu Ofelija, yra tikras muzikinis deimantas pašėlusiam jaunimui bei klausytojams. Mergina yra laimėjusi muzikinį vaikų projektą „Vunderkindai“, neseniai išleido savo pirmąjį solinį albumą „Ofelija“ ir dalyvavo šiųmetinėje nacionalinės Eurovizijos atrankoje su kūriniu „Butterfly“.
Ofelija sutiko papasakoti daugiau apie savo muzikinę karjerą mūsų žurnalui „Panelė“. Liepa dalinasi ne tik saldžiomis pergalėmis, dideliais laimėjimais, tačiau akcentuoja ir muzikinio gyvenimo iššūkius, kalba apie motyvaciją ir tolimesnius tikslus. Džiaugiamės galėdami jums pristatyti publikos pripažintą, perspektyvią ir nenuspėjamą Ofeliją.
Liepa, kaip sumanei savo sceninį vardą „Ofelija“?
Iš tikrųjų galvojome labai ilgai, o Ofelija buvo mano pirmo prodiuserio idėja. Jis tuo metu kaip tik skaitė V. Šekspyro „Hamletą“, kurioje vienas personažų buvo vardu Ofelija, kuriai nestigo dramatiškumo. O mano dainos irgi tokios: lyriškos, dramatiškos. Taip ir sugalvojome, kad galėčiau būti Ofelija.
Kas yra tavo dainų įkvėpimo šaltinis?
Dainos – tai išgyvenimas. Dar nuo mokyklos laikų jaučiausi tokia outsaiderė, o mano mėgstamas muzikinis instrumentas fortepijonas, kuris taip pat padėjo man įgyti specialybę, ganėtinai individualus muzikos instrumentas. Dažniausiai užsidarai klasėje ir groji pati sau, todėl didžiąją dalį gyvenimo praleidau viena. Iš to kilo vienatvės dainos, bet, aišku, jos nėra depresyvios, jose netrūksta džiugesio, tačiau aš jas pateikiu melancholiškai, nes gyvenime esu labai rami.
Buvo laikotarpis, kai ilgą laiką praleidai tolimojoje Kinijoje. Ką ten veikei?
Kai baigiau studijas, iškart išvažiavau iš Lietuvos. Tai šiek tiek stabdė mano muzikinį kelią, nes Kinijoje dirbau modeliu, tačiau ten rengiau ir įvairiausius koncertus, vienu metu grojom su kiniečių grupę ir viena mergina lietuviškai dainavo mano dainas. Negaliu sakyti, kad visiškai sustabdžiau savo muzikinę veiklą, tačiau Lietuvoje šis išvykimas reiškė stabdį mano muzikai.
Vienas ryškesnių įvykių – tai Sony Music Entertainment, pasaulinės įrašų kompanijos, leidimas Camilos Cabello hito „Havana“ dainos žodžiams. Prieš mažiau nei mėnesį dainos vaizdo klipą įkėlei į YouTube platformą. Filmavote Maroke – vienoje įspūdingiausių Afrikos šalių. Kodėl būtent ten?
Visas šitas filmavimas net nebuvo planuotas – tai atsitiktinumas. Viena mergina Facebook svetainėje buvo paskelbusi, kad ieško modelio savo naujai drabužių kolekcijai. Aš pasisiūliau ir ji mane išsirinko iš visų kitų. Pasirodo, jos didžiausia svajonė buvo pristatyti savo drabužių kolekciją Maroke. Taigi trise: dizainerė, aš ir vaizdo operatorius, išskridome į Maroką įgyvendinti jos svajonės. (juokiasi). Tuo metu mes jau turėjome įrašę dainą „Havana“ ir pagalvojau, kad reikėtų ten nufilmuoti ir muzikinį klipą.
Taigi mes panaudojome jos rūbus, kurie buvo nepaprastai gražūs, stilingi ir labai tiko klipui ir nufilmavome.
O su kokiais sunkumais, netikėtumais teko susidurti Maroke?
Kadangi nebuvome gyvenę Maroke, tai reikėjo atrasti, kur ką filmuoti. Buvo daug pristatytų molinių namelių, į kuriuos įėjus, atrodo, patenki į labirintą. Tai ten vaikštai, galvoji, kad pasiklydai. Na, o vietiniai žmonės tikri smalsuoliai. Jiems viskas įdomu, reikia viską apžiūrėti, tai jie pastoviai atbėga, sveikinasi, siūlo pirkti visokius daiktus, trukdo filmavimą.
Kaip manai, kuo tu, Liepa, išsiskiri iš kitų atlikėjų?
Mano išskirtinumas tas, kad aš jau daug metu groju pianinu ir dar šalia dainuoju, pati rašau savo dainas. Aišku, turiu dar begalę darbo, reikia dirbti kiekvieną diena.
Kas užima motyvatoriaus vietą tavo gyvenime?
Mano didžėjus, prodiuseris – tai pagrindinis motyvatorius, kuris man neleidžia „išskristi“ iš muzikos. Viena mano dainų yra „Butterfly“, tai aš irgi kaip drugelis mėgstu nuskristi kur nors į kitą pusę. Jis mane prilaiko, ir stipriai motyvuoja dirbti.
Kokie artimiausi tavo planai muzikos pasaulyje?
Štai už poros dienų išskrendame į Graikiją filmuoti naujo vaizdo klipo dar vienai dainai, kokiai – kol kas neatskleisiu. Vėliau, kai grįšiu, bus naujienų televizijoje, tačiau noriu palikti intrigą ir išlaikyti paslaptį.
Kaip vertini šiųmetinę Ievos Zasimauskaitės Eurovizijos dainą „When We‘re Old“?
Iš tiesų labai norėčiau pagirti šią dainą, kurią taip sėkmingai muzikiniame konkurse atliko Ieva. Žodžius ir muziką parašė Vytautas Bikus, kuris yra puikus muzikos autorius. Net nežinau, ką daugiau pasakyti, man ta daina – šedevras. Parašyti gerą dainą su žodžiais nėra lengva, daug metų turi dirbti, užsirašinėti mintis, tekstus, kurti melodijas, ir tik po kelerių metų ateina tas perliukas.
Kaip manai, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti veiklus ir perspektyvus ateities žmogus?
Perspektyvus ateities žmogus – tai motyvuota, tikslo siekianti asmenybė. Žmogui būtina suprasti, kad jis turi įvykdyti savo misiją šiam gyvenime.
