Savo artimiesiems teikdami dovanas dažnai siekiame juos nustebinti. Tačiau psichologas Robertas Petruškevičius sako, kad tai yra stereotipas, suformuotas filmų ir grožinės literatūros. O iš tiesų žmonių lūkesčiai dovanoms yra gana skirtingi. Tai bent iš dalies patvirtina ir kalbinti dovanų ieškantys žmonės.
„Kiekvienas turbūt esame matę scenas daugybėje filmų, kur susijaudinęs žmogus išpakuoja kalėdinę dovaną, o turinys verčia ašaroti iš džiaugsmo. Arba scenarijus toks, kad yra skiriama daugybė pastangų suruošti išskirtinei dovanai, kuri tiesiog pribloškia ją gavusį žmogų. Realybėje, deja, dažnai yra visai kitaip. Ir kartais nevykę bandymai pakartoti filmų ar žiniasklaidos pasakojamas istorijas baigiasi labai blogai. Gali būti, kad įdėję labai daug pastangų, jūs vis tik neįtiksite žmogui, nes tai bus visai ne tai, ko jis tikėjosi. Ar ko jam reikėtų“, – pasakojo psichologas.
Jis teigia savo praktikoje turėjęs klientų, kur santykių krizę pagilindavo nevykusiai parinktos dovanos.
„Įsivaizduokite, žmogus įdėjo daugybę pastangų, o dovaną gavęs tuo nė kiek nesidžiaugia. Blogai abiem. Kartais žmonės susidaro klaidingus lūkesčius, kad prašmatnios dovanos padės gauti daugiau dėmesio ar sulaukti atleidimo. Kartais žmonės tiesiog neteisingai supranta artimo žmogaus lūkesčius iš įvairių užuominų ar elgesio, kad būtent to dalyko jis norėtų dovanų. Todėl tokiais atvejais reikėtų rizikuoti kuo mažiau. Geriau keisti savo elgesį, nuoširdžiai atsiprašyti, atvirai pasikalbėti, nei stengtis „nupirkti“ dovanomis. Taip pat nereikėtų aklai stengtis atspėti, ko žmogus norėtų dovanų. Jei nesate įsitikinę, tai tiesiog paklauskite ar kitaip įsitikinkite. Jei neišeina ar neleidžia įsitikinimai, geriau dovanokite mažesnę ar neutralesnę dovaną, kad nebūtų didelio abipusio nusivylimo“, – patarimais dalijosi R. Petruškevičius.
Prekybos miestelyje „Urmas“ Kaune sutikti dovanų ieškantys lankytojai akcentavo, kad dažniausiai stengiasi „pataikyti“ į artimųjų norus, bet to pernelyg nesureikšmina. O jiems patiems mieliausia dovana – padovanota iš širdies.
Irina pati darbuojasi vienoje iš prekybos miestelio parduotuvių ir mato kaip elgiasi dovanų ieškantys pirkėjai.
„Prekiauju daugiausia piniginėmis. O taip jau yra, kad piniginė pas mus – viena populiariausių dovanų ir Kalėdoms, ir gimtadieniui, ir dar kokia svarbesne proga. Nėra daug, bet pasitaiko žmonių, kurie labai žiūri, kad būtų kokia nors jau labai prabangi ta piniginė. Ar kad brangi būtinai būtų, pergyvena dėl to. Būna, pasakau, žiūrėkite, kad žmogui tiktų labiau, patogi būtų“, – įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Ji pati sakė dovanas dažniausiai perkanti tik patiems artimiausiems žmonėms, todėl gerai žino ko jie nori, o jei ir nepataiko, tai pernelyg nesijaudina, nes visi savi ir tik pasijuokia draugiškai vienas iš kito, jei kas ne taip.
Eglė ir Irma sakė, kad labiausiai malonu gauti tokias dovanas, kurios dovanojamos nuoširdžiai. „Vaikystėje gal buvo svarbu pats daiktas, o dabar labai smagu, jei gauni kad ir kokią smulkmeną bet rankų darbo ir su nuoširdžiais palinkėjimais“, – teigė merginos.
Dainoras įspūdingiausią dovaną po eglute yra radęs vaikystėje. „Buvo tokia mašina, kur įsėdi, mini pedalus ir važiuoji. Labai tokios norėjau, tėvai vis sakė, kad nebus, nes labai brangi. Bet vis tik nupirko, tai kai pamačiau, buvau šoke. Dabar mėgstu praktiškas dovanas. Patinka, žinoma, kai žmona ar vaikai atspėja, ko noriu ir nustebina padovanodami. O netinkamą dovaną būtų nelabai malonu gauti, net jei ir labai brangią. Kur paskui ją dėti? Dovanas pardavinėti – bene pats liūdniausias užsiėmimas žemėje“, – pastebėjo prekybos miestelyje užkalbintas vyras.
