Lietuvos emocinio klimato tyrimas rodo, kad mūsų šalyje žmonės tampa vis laimingesni. Laimingais save įvardija net 70 proc. šalies gyventojų. „Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 vykdoma emocinės Lietuvos būsenos stebėsena rodo, kad visumoje emocinis klimatas Lietuvoje gerėja. Nuo 2010 metų laimės rodiklio tendencija gerėja: 2010 metais buvo 56 proc. sakančiųjų, kad yra laimingi, o 2018 metais tokių yra jau 70 procentų.
„Lietuva tampa emociškai patrauklesnė savo piliečiams. Tokie patriotiniai įvykiai kaip valstybės šimtmetis gana ryškiai prisideda prie geresnės žmonių savijautos ir laimės jausmo. Tai gera proga pažiūrėti į save iš teigiamos pusės, pajusti daugiau bendrumo ir vienybės“, – teigia „Žmogaus studijų centro” vadovas psichologas dr. Gintaras Chomentauskas.
Pasak jo, Lietuvos gyventojai labiau nei bet kada per praėjusį dešimtmetį didžiuojasi savo šalimi: net 83,2 proc. respondentų išreiškė pasididžiavimą savo valstybe. Psichologas pabrėžė, kad žmogaus laimės rodiklį lemia ne tiek aplinkybės, kuriose jis gyvena, bet ir vertinimas, kiek žmogus pats gali keisti esamą situaciją. „Visuomenei svarbu matyti ateitį šviesiomis spalvomis ir turėti vilties – tik tokioje bendruomenėje žmonės bus laimingi. Turime daugiau pasitikėjimo – labiau pasitikime valstybės institucijomis, pareigūnais, bendra socialine santvarka. Nors nepasitenkinimo valstybės gyvenimu dar gausu, vis dėlto yra įvykęs proveržis pasitikėjime savo susikurta socialine struktūra. Žmonės dažniau teigia, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui, t.y. jie jaučiasi turintys galią kažką keisti visuomenėje“, – teigia mokslininkas.
Pasak jo, net 63,7 proc. žmonių jaučia, jog yra reikalingi visuomenei, o 26,4 proc. mano, kad gali daryti poveikį visuomenės gyvenimui. Nuo 2008 metų tai yra aukščiausi užfiksuoti rodikliai. „Gerėjančios visuomenės nuotaikos rodo, kad Lietuvoje žmonės jaučiasi saugiau, turi daugiau tikrumo dėl ateities ir konkrečių planų, kaip kurti gyvenimą čia. Visuomenės saugumo jausmas yra vienas iš svarbių faktorių, kalbant ir apie šalies ekonominį stabilumą, ir apie gyventojų gerovę. Pastangos burti bendruomenes, kurti stipresnius tarpusavio ryšius, gerinti santykius duoda rezultatų – tyrimas rodo, kad gyvename darnesnėje visuomenėje“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.
„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. G.Chometauskas apibendrindamas daro išvadą, kad Lietuvoje žmonės pavargo ieškoti vien trūkumų. Nauja tendencija visuomenėje yra išreikšti savo pritarimą vienam ar kitam reiškiniui. Tai susiję su socialinių tinklų atneštomis nuostatomis, ir ši tendencija keliasi į įvairias visuomenės gyvenimo sritis, nes gyventojai pradeda ieškoti pozityvumo.Gyvename saugesnėje visuomenėje, kuri reikalauja, kad su ja būtų elgiamasi pagal taisykles. Anksčiau būdavo gana įprasta nesilaikyti taisyklių ir jas laužyti, o dabar mes tampame vis labiau taisykles gerbiančia visuomene. G.Chomentauskas atkreipia dėmesį į tai, kad įvyko pokyčiai ir gatvėse, laikantis kelių eismo taisyklių – keliuose tampa vis saugiau.
Tyrimas remiasi UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvia 1029 gyventojų apklausa.
