NET 53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Bendravimas socialinėje medijoje: svarbu laikytis „internetinės higienos“ taisyklių

Bendravimas socialinėje medijoje: svarbu laikytis „internetinės higienos“ taisyklių

Socialiniai tinklai – virtualios erdvės, sujungiančios milijonus žmonių iš viso pasaulio. Kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose yra tam tikros bendravimo taisyklės. Apie tai, kaip tinkamai juose elgtis, pasakoja gerai žinomas laidų apie skaitmenines technologijas vedėjas bei projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų ambasadorius Lukas Keraitis.

Virtuali bendravimo kultūra

Socialiniuose tinkluose bendravimo kultūrą kuriame mes patys. Paskelbta žinia sklinda akimirksniu. Todėl svarbu bendrauti laikantis „internetinės higienos“ taisyklių, kurias turi žinoti visi.

„Pirmiausia svarbu suvokti, kad nors kiekvienas socialinio tinklo draugas yra pasiekiamas kelių klavišų spustelėjimu tai nereiškia, kad turėtumėte trukdyti jį vos pasitaikius progai. Kai atsirado socialiniai tinklai, visi dalinomės vaizdo įrašais su graudinančiai dainuojančiu benamiu ar nuotraukomis su mielais kačiukais. Tačiau po kurio laiko supratome, kad toks dėmesį patraukiantis turinys tik švaisto visų mūsų laiką. Tad net jei pamatėte ašarą išspaudžiantį vaizdo įrašą, neskubėkite visiems jo siųsti“, – sako L. Keraitis.

Pasak pašnekovo, geriau – mažiau, bet kokybiškai, nei daug ir tuščiai praleisto laiko. Kaip mityboje, taip ir socialiniuose tinkluose – ši taisyklė puikiai tinka. L. Keraitis į žinutes stengiasi atrašyti 1-2 kartus per dieną ir nebūti nuolat trukdomas telefono pypsėjimo. „Turiu draugų, kurie, valandėlę neatsakę į vyresnio amžiaus tėvų žinutę socialiniuose tinkluose, sulaukia skambučio“, – dalijasi e. skautų ambasadorius.

Ne laiku ir ne vietoje

Luko teigimu, komentarų skiltis – vienas iš svarbesnių aspektų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. „Čia reikia šiek tiek taktiškumo. Žinau, kad ne mane vieną prajuokina panašūs komentarai: „Šaunuolis, kada grįši, mirė teta Marytė, nupirk pomidorų“. Viename sakinyje į krūvą sumestos skirtingos mintys, supainiotas privatus ir viešas bendravimas. Juk kasdieniniame gyvenime taip nekalbėtumėte“, – pabrėžia L. Keraitis.

Supažindinami savo artimuosius su galimybe viešai išreikšti savo nuomonę, papasakokime ir apie technines taisykles, kaip skelbti įrašą, kad jis atsirastų ant asmeninės paskyros „sienos“, o ne po kitų žmonių nuotraukomis.

„Atsižvelkite į kontekstą. Juk į namus užėjusiems ir batų nusiauti nespėjusiems svečiams nepuolat pasakoti dešimtmečio senumo istorijos. Viskam yra savas laikas – turėkite tai omenyje bendraudami socialiniuose tinkluose. Jei anūkas „Facebook“ įraše dalinasi kelionės įspūdžiais, komentare po nuotrauka nepulkite pasakoti apie naują kaimynės šuniuką. O jei nesate tikri, ar jūsų žodžius mato visi, ar tik žmogus, kuriam norite juos skirti, tuomet įsivaizduokite, kad kalbate viešumoje. Jei neištartumėte to garsiai – kam tai rašyti?“, – atkreipia dėmesį Lukas.

Eterio teršėjai ir pikti komentatoriai

Visoje virtualioje erdvėje, ne tik socialiniuose tinkluose gausu konteksto nejaučiančių, nepasitenkinimą reiškiančių ir įžeidinėjančių komentatorių.

„Niurzgos – jų nemėgsta niekas. O jei jie ir agresyvūs – nėra nieko bloga tokį vartotoją užblokuoti. Pirmiausia man dėl tokių vartotojų liūdna. Kaip dažnai jie imasi vertinti nepažįstamų žmonių gyvenimus ir kišti savo nuomonę. Socialiniai tinklai iš esmės yra įvairumui skirta vieta, kurioje galime išvysti skirtingas pasaulio spalvas. Sakinys „aš ne rasistas, bet…“ arba „aš esu tolerantiškas, bet…“ niekada nesibaigia gerai. Komplimentų negailėkite, kritikuokite argumentuotai padėję emocijas į stalčių, o jei kyla noras šlykštėtis ar pasiųsti, paspauskite „X“ viršutiniame dešiniajame kompiuterio ekrano kampe“, – apie piktybiškus komentatorius kalba Lukas.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Mano išsaugoti straipsniai