Vis daugiau gabių jaunuolių iš Lietuvos dairosi į studijas užsienyje, nes nestabili situacija Lietuvos švietimo sistemoje ir mokesčiai už mokslą be patrauklių perspektyvų būsimai karjerai jų nebemotyvuoja. Jungtinei Karalystei (JK) esant per vieną žingsnį nuo išstojimo iš Europos Sąjungos, iniciatyvą dėl užsienio studentų dėmesio pamažu perima Vokietijos universitetai.
Tiesa, nors beveik šešis šimtmečius skaičiuojanti Vokietijos švietimo sistema Europoje vertinama kaip viena pavyzdinių, daugelis lietuvių savo laimės svetur nedrįsta išbandyti dėl ribotų finansinių galimybių. Studijų užsienyje ekspertė Eglė Kesylienė ramina – būdų susimokėti už mokslus yra ne vienas, o pasidomėjus sąlygomis, finansinę studijų naštą galima perkelti ir privačiam universitetų fondui.
Kiek kainuoja mokslas Vokietijoje?
Šioje šalyje švietimo sistemai taikomi aukščiausi europiniai standartai, veikia daugiau nei 400 valstybinių ir privačių universitetų, kuriuose kasmet siūloma beveik 20 tūkst. skirtingų studijų programų, o net trys iš 37 medicinos studijas siūlančių Vokietijos universitetų pagal „World University Ranking“ reitingą patenka į geriausių pasaulio universitetų dešimtuką. Be to, galimybė studijuoti anglų kalba, kaupti kreditus, į studento gerovę nukreipta atsiskaitymo forma, patogios sąlygos keisti studijų profilį ar pereiti iš vienų studijų į kitas, Vokietiją daro studijoms patrauklia šalimi.
Šios šalies švietimo sistemą garsina ir tai, kad beveik kasmet Vokietijos ar joje dirbantys kitų šalių mokslininkai yra nominuojami Nobelio premijai – nuo 1901 m. ja apdovanotų yra jau 109.
Pasak „American English school“ (AMES) vadovės E. Kesylienės, dažniausia norinčių išvykti studijuoti svetur klaida – lyginti mokslų kainą, kai mąstoma tik apie mokamą sumą už mokslus aukštojoje mokykloje, tačiau pamirštama įvertinti pragyvenimo, maitinimo, transporto bei kitas išlaidas, būtinas studijuojant svečioje šalyje. Vokietija yra priskiriama prie studentams itin palankių šalių – čia apgyvendinimui, maistui, vietos transportui studentas išleidžia vidutiniškai apie 700 Eur per mėnesį, todėl pastaruoju metu ši šalis sulaukia nemažai lietuvių moksleivių dėmesio.
„Studijos Vokietijos valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose yra nemokamos arba kainuoja išties nedaug, todėl dažnai studentus iš Lietuvos finansiškai paremia tėvai arba jie patys būtinoms išlaidoms užsidirba po paskaitų. Kadangi pagal šalies įstatymus studentai gali dirbti iki 20 valandų per savaitę bei 120 pilnų darbo dienų per metus, vidutiniškai per mėnesį dirbantis studentas gauna apie 500-800 Eur. Be to, kitaip nei Lietuvoje, yra nemažai institucijų, fondų, agentūrų, remiančių studijuojančius ar planuojančius studijuoti Vokietijoje, pvz., DAAD, Friedricho Eberto paramos fondas, „Cusanuswerk“, Vokietijos ekonomikos fondas (Stiftungder Deutschen Wirtschaft), taip pat – Vokietijos stipendija, kuomet ne tik valstybė, bet ir privatūs rėmėjai finansiškai prisideda prie jaunųjų protų finansavimo “, – pasakoja sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.
Pasak jos, analizuojant studijų galimybes Vokietijoje, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šios lėšos įprastai skiriamos savęs išlaikymui, ne mokesčiui už mokslą.
Kitas pasirinkimas – privatūs universitetai. Vokietijos švietimo sistemoje privačių universitetų skaičius nuolat auga: jie orientuojasi į bendruomeniškumo kūrimą ir puoselėjimą, socialinės integracijos procesus, inovacijų diegimą, nepriklausomybės ir saviraiškos skatinimą, todėl yra itin populiarūs tarp jaunų žmonių. Privatūs Vokietijos universitetai studijų kainas nustato patys, tad jos yra gana skirtingos ir priklauso nuo universiteto studijų programų, jų populiarumo tarp studentų bei universiteto lokacijos – studijos privačiuose universitetuose kainuoja nuo 3 tūkst. iki 12 tūkst. Eur už semestrą. Ką daryti tiems, kurie savo svajonių specialybę randa privačiame universitete, tačiau finansinės galimybės yra ribotos?
Realu – už mokslą sumoka privatus fondas
„Žinoma, iš pirmo žvilgsnio studijų kaina privačiame universitete gali išgąsdinti – svetima šalis, tėvų namai toli, reikia savarankiškai rūpintis pragyvenimu, tačiau privatūs Vokietijos universitetai apie tai pagalvojo. Kad kokybiškos studijos būtų prieinamos studentams su skirtingomis finansinėmis galimybėmis, net 30 privačių universitetų susibūrė į projektą „Chancen eG“ ir išvystė „Income Share Agreements“ (ISA) modelį, kaip finansinį sprendimą galimybei studijuoti dabar, o už studijas susimokėti vėliau – jau gavus sėkmingą darbą. ISA modelis, paremtas studentų bendruomenių, universitetų ir investuotojų bendradarbiavimu, siekia kurti lygias studijų galimybes visiems, nepriklausomai nuo studento finansinės situacijos – mokslo siekio neturi riboti pinigai“, – pasakoja sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.
Kaip teigia AMES vadovė, fondo idėja paremta tikėjimu savo ir ateities kartų galimybėmis: šiandienos studentai gali mokytis, nes jų mokslai apmokami iš alumnų grąžinamų studijų paskolų, tačiau analogiškai tikimasi, kad dabartiniai studentai, užbaigę studijų programas, sėkmingai ras savo nišą gerai apmokamose pozicijose ir palaipsniui galės fondui grąžinti už jų studijas sumokėtus pinigus. Šios lėšos bus panaudotos kaip investicija būsimų studentų laidų išsilavinimui – taip ugdomas bendruomeniškumo ir tikėjimo studijų potencialu principas. Kol privatus fondas „Chancen eG“ rūpinasi studijų mokesčių apmokėjimu, studentui belieka mėgautis mokslu.
Kur paslaptis? Šio fondo kūrėjai universitetai tiki, kad jų studijų programos yra orientuotas į pasaulinio lygio kompanijų darbuotojų poreikį ir privačių universitetų absolventai lengvai integruosis darbo rinkoje bei uždirbs daugiau nei deklaruojamas vidutinis šalies darbo užmokestis.
Studijų paskolų fondo tvarka yra itin liberali, nėra griežtų studijų paskolos grąžinimo planų nei dėl sumos dydžio, nei dėl paskolos išmokėjimo termino – kas mėnesį grąžinama suma priklauso nuo gaunamų pajamų. Pagal darbo sutartį dirbantis ir per metus daugiau nei 21 tūkst. Eur atskaičius mokesčius gaunantis absolventas kasmet turi grąžinti 21,2 proc. nuo skirtumo tarp savo metinių pajamų ir minimalios 21 tūkst. Eur ribos, grąžintiną sumą išskaidant mėnesiais. Jeigu absolventas yra laisvai samdomas arba pats susikūrė darbo vietą, jo metinė grąžinama suma sudaro 37 proc. nuo skirtumo tarp metinių pajamų ir minimalios ribos. Kol jaunasis specialistas negauna minimalia riba vadinamų 21 tūkst. Eur metinių pajamų, tol paskolos grąžinti nereikia, todėl universiteto absolventas nėra įspraudžiamas į griežtus paskolų grąžinimo rėmus.
„Šiais laikais tik dėl finansinių priežasčių atsisakyti galimybių nereikėtų – būdų susimokėti už būsimus mokslus tikrai yra įvairių. Jeigu nepavyksta informacijos surasti patiems, drąsiai kreipkitės į pažįstamus, artimuosius ir specialistus, nes kažkoks kelias tikrai yra. Žinoma, bent pirmus mėnesius reikia būti apsidraudus: AMES praktika rodo, kad, išleidę vaiką mokytis į užsienį, tėvai turi nusiteikti bent pirmus mokslo metus remti savo studentą iki tūkstančio eurų per mėnesį – tada netikėtumų ir psichologinio spaudimo, kaip svečioje šalyje išsilaikyti, bus galima išvengti. Išmintingi tėvai visada įžvelgs ne kliūtis, bet galimybes, kad jų vaiko ateities kelias būtų kuo tiesesnis ir jam „ištiesinti“ negailės savo laiko ir pastangų“, – sako AMES vadovė, sertifikuota studijų užsienyje specialistė E. Kesylienė.
Daugiau informacijos apie studijų fondą – https://chancen-eg.de/en/homepage.
