Prieš keletą dienų buvo paskelbta, kad Budapešte vykusį pasaulio plaukimo čempionatą plaukikė Rūta Meilutytė užbaigė su trenksmu – 50 m plaukimo krūtine finale iškovojo aukso medalį
Puikiai startavusi R. Meilutytė distanciją įveikė per 29,7 sek. ir užėmė pirmą vietą. Žinome, jog tai – toli gražu ne vienintelis „auksine žuvele“ įvardijamos Rūtos Meilutytės pasiekimas.
Nusprendėme atrinkti įdomiausius faktus apie Lietuvos plaukimo legendą. 2015 metais Rūta Meilutytė buvo „Panelės“ žurnalo viršelio mergina ir tą kartą atvirai kalbėjomės su plaukimo čempione. Ką įdomaus jau žinome ir ką mums pavyko sužinoti apie Lietuvos vardą pasaulyje garsinančią plaukikę?
Rūta keturis kartus išrinkta Lietuvos metų sportininke
Rūta Meilutytė (g. 1997 m. kovo 19 d.) – Lietuvos plaukikė. Ji yra daugkartinė šalies moterų plaukimo rekordininkė, pasaulio bei Europos rekordininkė. Olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė. Rūta keturis kartus išrinkta Lietuvos metų sportininke.
Rūta pasaulio čempione tapo būdama šešiolikos
Pasaulio čempionė Rūta tapo šešiolikos – 2013 pasaulio moterų 100 m plaukimo krūtine, ji įveikė per 1 min. 4,42 sek. Pusfinalyje ji distanciją įveikė per 1 min. 4,35 sek. ir pasiekė pasaulio rekordą. 100 m krūtine olimpinio finalo rezultatai: 1. Rūta Meilutytė (Lietuva) – 1:04.42 2. Julija Jefimova (Rusija) – 1:05.02 3. Jessica Hardy (JAV) – 1:05.52.
Rūta pradėjo mokytis plaukti būdama septynerių metų
Rūta Meilutytė gimė Kaune. Mokėsi Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje. Ji praėjo mokytis plaukti nuo septynerių metų Kauno plaukimo mokyklos „Šilainių“ baseine.
Vaikystėje Rūta buvo aktyvi
Vaikystėje Rūta buvo itin aktyvus vaikas. Ar tėvai ją bandė nuraminti? „Raminti tikrai nebandė, man pačiai patiko, buvau labai aktyvi, jau mokykloje lankiau įvairiausius būrelius, ne tik sporto, bet ir šokių, dailės ir t. t.,“ – teigė Rūta interviu „Panelėje“.
Prieš plaukimus Rūtą apima jaudulys, bet ji stengiasi išlikti rami
Daugelis stebisi Rūtos nepalaužiama ramybe prie baseino. Tiesa, Rūta „Panelei“ pripažino, jog jaudulys prieš plaukimą yra visada, nors ji ir atrodo rami. „Per daug į varžoves nesidairau, o nusiraminti ir susikaupti padeda muzika“ , – teigė Rūta.
Rūtos muzikinis skonis – itin įvairus
Rūta neturi mėgstamiausios muzikos, klauso labai įvairią. „Klausau to, kas tuo metu patinka, labiausiai mėgstu tokią muziką, kurios klausydama ką nors pajaučiu“ , – teigė Rūta.
Rūta neleidžia emocijoms paveikti savęs
Kaip jai pavyksta išlaikyti kantrybę atsakinėjant į žurnalistų klausimus po plaukimo, atlaikant provokacijas ir internetinius komentarus? „Stengiuosi neleisti emocijoms arba blogai dienai paveikti mano atsakymų. Bandau atsiriboti nuo bet kokių negatyvių komentarų ar klausimų. Iš jų juk nieko gero…“ , – teigė Lietuvos plaukikė.
Plaukikė į negatyvius pasisakymus apie save nereaguoja
Rūta ne kartą yra pavadinta mergina fenomenu, buvo komentarų, kad ji apdovanota gerais genais, jai tiesiog pasisekė gerai plaukti. Kaip ji reaguoja į tokius pasakymus, žinodama, kokia yra kiekvieno medalio kaina? „Į tokius pasakymus nekreipiu per daug dėmesio. Esu dėkinga tėvams už gerus genus. Nuo pat vaikystės buvau labai aktyvi, žaisdavau futbolą, kvadratą, krepšinį, buvau labai greita bėgikė. Mano didelės pėdos ir ilgos rankos padeda plaukti, bet be sunkaus darbo ir pastangų vien tik pėdų ir rankų tikrai neužtenka.“ , – pasakojo „Panelei“ Rūta.
Geriausias atsipalaidavimas – saldus miegas ir gardus maistas
Nuolatinės treniruotės ir stresas prieš varžybas išeikvoja daug Rūtos energijos. „Po varžybų, žinoma, leidžiu sau šiek tiek atsipalaiduoti. Juk reikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai pailsėti, kad galėčiau naują sezoną pradėti su gera nuotaika ir energija. O progos pamiegoti ar kokios picos pavalgyti tikrai nepraleidžiu!“ , – teigė „Panelei“ Rūta.
2019 m. Rūta buvo priimta į darbą valstybės tarnyboje
2019 m. spalio mėn. R. Meilutytė tapo Kauno miesto savivaldybės mero patarėja. Patarėjų komandoje jai patikėti sporto, sporto infrastruktūros vystymo ir sveikos gyvensenos klausimai. Į darbą valstybės tarnyboje ji buvo priimta su oficialiu įsipareigojimu įgyti aukštąjį išsilavinimą.
