Žinoma Lietuvos stilistė Viktorija Šaulytė-Mockė jau ne vienerius metus sukasi pramogų pasaulyje ir mados industrijoje, todėl išvaizdos puoselėjimas jai nėra svetimas dalykas. Tačiau jaunai moteriai svarbus ne tik rūpestis išore, bet ir vidine būsena – stilistė kartu su vyru, buvusiu profesionaliu sportininku Juliumi Mocka aktyviai leidžia laisvalaikį ir propaguoja įvairias sveikatinimo procedūras.
Kai ima pulti ligos, jaučiamės pavargę ar praradę įprastą energiją – skubame griebtis papildų, vitaminų bei vaistų ir, deja, dažnai nesusimąstome, kokią galią turi fizinis aktyvumas ir gamtos teikiami natūralūs vaistai.
Moksliškai įrodyta, kad natūralūs gamtiniai veiksniai, tokie kaip gydomasis durpinis purvas ar mineralinis vanduo, gali padėti ne tik sustiprinti organizmą, bet ir gydyti lėtinius uždegimus, alergijas, sąnarių, raumenų ar net virškinimo sutrikimus.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Sveikai ir laimingai“ buvo kalbama apie natūralių gamtos šaltinių reikšmę žmogaus organizmui, jų panaudojimą siekiant užkirsti kelią atsirandančioms ligoms bei apie tai, kaip prie sveikatos gerinimo prisideda gamtos išteklių suteikiama terapija.
Apie savo kūno ir sveikatos puoselėjimą papasakojo ir garsi Lietuvos stilistė Viktorija Šaulytė-Mockė. Moteris atviravo, kad jos ir vyro Juliaus šeimoje, sveikatos puoselėjimas visuomet buvo laikomas prioritetu, tačiau disciplina šiam dalykui atsirado tik tuomet, kai šeimą papildė jų mylimas augintinis – samojedų veislės kalytė Elfė.
„Mūsų gyvenimo tempas – labai aktyvus, visko daug ir dažnai pritrūksta laiko poilsiui. Tačiau, kai atsirado augintinė Elfė, kasdienybė pasikeitė – viskas tapo labiau suplanuota, atsirado daugiau disciplinos. Kartu su augintine einame pasivaikščioti po miškus, vedžiojame, vedame į dresūrą“, – laidoje kalbėjo V. Šaulytė-Mockė.
Stilistė pasakojo, kad jų šeimos gyvenime aktyvus laisvalaikis užima itin svarbią vietą.
„Mūsų gyvenimo būdas yra tiek aktyvus, kad net galiu prilyginti tą ritmą sportui. Be to, mes visada renkamės aktyvų laisvalaikį: daug vaikštome, mėgstame lipti į kalnus, haikinti, vandens sportu užsiiminėti. Vyras dabar žaidžia padelį, kaituoja, aš lankau boksą“, – aktyvaus laisvalaikio užkulisiais dalinosi stilistė.
Tačiau aktyvus gyvenimo būdas nėra vienintelis dalykas, padedantis puoselėti gerą savijautą bei atsipalaiduoti nuo patiriamo streso darbe. Moteris pasakojo, kad vienas iš dalykų, padedančių atrasti ryšį su savimi, nuraminti kūną ir sielą, yra puoselėjamas ryšys su gamta.
„Mes su vyru esame gamtos vaikai. Mūsų gyvenimas atrodo taip: basos kojos per smėlį, maudynės ežere, upėje – nesvarbu šiltas ar šaltas vanduo, mineralinio vandens vartojimas. Viskas, kas iš gamtos, yra gėris mūsų širdžiai“, – pasakojo V. Šaulytė-Mockė.
Tačiau nors buvimas gamtoje padeda stiprinti kūną, šaltuoju metų laiku moters šeima į ekstremalumus nesileidžia. Kuomet lauke oras suprastėja, stilistė su vyru mieliau renkasi sanatorines procedūras.
„Atšalus orams, rūpintis savimi norisi šiek tiek šilčiau, šiek tiek komfortabiliau. Taip mes ir atradome sanatorinį poilsį, kuris pasitarnauja ne tik sergant ar turint kažkokią problemą, bet ir profilaktikai bei norint pagerinti savo esamą emocinę, fizinę būklę“, – pasakojo V. Šaulytė-Mockė.
Moteris atviravo, kad nors didelių sveikatos nusiskundimų su vyru neturi, tačiau dėl nuo mažumės puoselėjamo intensyvaus gyvenimo būdo ir aktyvaus sporto, vėlei atsirado kelių sąnarių negalavimai, kurie išryškėja esant šaltesniems orams.
„Mūsų su vyru sąnariai yra šiek tiek pagyvenę. Julius anksčiau buvo kikboksininkas, aš – profesionaliai šokau, tad būna, jog nuo didesnio tempo ar, pavyzdžiui, pasikeitus orams, abu susiduriame su sąnarių problemomis“, – laidoje atviravo V. Šaulytė-Mockė.
Kaip vieną iš sanatorinių procedūrų, padedančių atgaivinti organizmą bei atsikratyti kelių sąnarių diskomforto, žinoma stilistė įvardina mineralines arba purvo vonias, inhaliacijas ir kitas procedūras.
„Man asmeniškai labai patinka ir padeda mineralinės bei purvo vonios. Taip pat iš procedūrų patinka ir inhaliacijos. Ypatingai rudens−žiemos periodu“, – pasakojo.
Kaip pati Viktorija teigė, sanatorines procedūras visa šeima pamilo ne tik dėl to, kad jos padeda spręsti įsisenėjusias problemas, atpalaiduoja, bet ir todėl, kad jos yra natūralios.
„Labai vertinu tą laiką, kurį paskiriu savo kūnui. Kelionė į „Eglės sanatoriją“, pasinėrimas į gydomojo purvo vonią, atsipalaidavimas – tai laikas man ir padėka mano kūnui. Paskutinį kartą sanatorijoje su vyru buvome per jo gimtadienį. Mums su vyru labiausiai imponuoja tai, jog sanatorijoje yra naudojami natūralūs resursai, tai yra pati gamta“, – laidoje kalbėjo V. Šaulytė-Mockė.
Laidoje „Sveikas rytojus“ apie sveikatinimo naudas bei galimybes kalbėjo ir ilgus metus savo srityje dirbanti „Eglės sanatorijos“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Astravaitė.
Specialistė pasakojo, kad šaltuoju metų laiku visas reikiamas natūralias procedūras galima rasti ištisus metus veikiančiose sanatorijose, kurių specialistai pacientams procedūrų metu pritaiko ne vieną gamtinį veiksnį, padedantį atstatyti organizmą.
Balneoterapija – natūralus gydymo būdas, pasitelkiant mineralinio vandens galimybes bei peloidoterapija – būdas, kurio metu panaudojamos durpinio ir sapropelinio purvo galimybės, yra itin palankiai vertinami.
Kalbėdama apie mineralinio vandens panaudojimą gydyme, specialistė pasakojo, jog skirtingi jo panaudojimo būdai gydo skirtingas organizmo problemas. Viena iš jų – virškinimo sistemos problemos, kurių gydymui gali būti naudojamas šaltas mineralinis vanduo.
„Labiausiai mineralinis vanduo veikia mūsų virškinimo sistemą. Jeigu mūsų tikslas yra pagerinti skrandžio veiklą, pagyvinti virškinamąjį traktą, jeigu vargina vidurių užkietėjimas – tada rekomenduojama gerti šaltą mineralinį vandenį. Jį reikėtų vartoti 10−15 minučių prieš valgį, išgerti greitesniu tempu“, – pasakojo gydytoja J. Astravaitė.
Kitoms virškinimo trakto ligoms spręsti naudojamas šiltas mineralinis vanduo.
„Jeigu kaip tik norime sulėtinti mūsų virškinimo trakto veiklą, vargina padidėjęs skrandžio rūgštingumas ar žarnyno spazmai su polinkiu į viduriavimą, tada naudojamas šiltas mineralinis vanduo. Jį reikėtų gerti maždaug valandą, pusantros prieš valgį“, – žiniomis laidoje dalinosi reabilitacijos gydytoja.
Mineralinio vandens panaudojimas gydomaisiais tikslais yra itin platus. Gydant organizmą, jis gali būti vartojamas ne tik per skrandį, bet ir inhaliacijų metu. Taip galima gydyti ir su kvėpavimo takais susijusias ligas.
„Inhaliacijų metu organizmas pasisavina veikliąsias mineralinio vandens medžiagas. Inhaliacija yra naudojama norint gydyti kvėpavimo sistemos ligas, esant po ūmių ligų, po susirgimų ir sergant lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat ir profilaktikai“, – kalbėjo J. Astravaitė.
Tačiau bene didžiausias mineralinio vandens panaudojimas yra išorinis. Jis gali būti pritaikomas ir atliekant įvairias vonios procedūras. Jų metu organizmas pasisavina didelį mikroelementų kiekį. Be to, treniruojamas vienas iš svarbiausių žmogaus organų – širdis.
Mineralinis vanduo išoriškai gydo ne tik kūno, bet ir burnos problemas. Tam reikia pasitelkti ne tik mineralinį vandenį, bet ir masažo galimybes.
„Dantenų masažas mineraliniu vandeniu yra labai naudingas sergant parodontoze ir lėtinėmis burnos ertmės ligomis“, – pasakojo J. Astravaitė.
Kitos gamtinės medžiagos, tokios kaip purvas, taip pat skatina žmogaus organizmo sveikimo ir sveikatos puoselėjimo procesus. Lietuvoje populiariausi yra durpinis ir propelinis purvas.
Kaip teigė reabilitacijos gydytoja J. Astravaitė, gydomojo purvo savybės labai naudingos sergant nervų sistemos ligomis, po traumų esant skausmingiems ar sustingusiems sąnariams, todėl pagrindinis durpinio purvo panaudojimas yra atliekant aplikacijas.
„Kadangi purvas labai lėtai pasisavina šilumą ir taip pat lėtai ją atiduoda, naudojame purvo aplikacijas. Purve yra mikroorganizmų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Jie dirgina mūsų imuninę sistemą, skatina nespecifinį imunitetą, prisideda prie antioksidacinio poveikio organizmui, gerina tiek odos būklę, tiek viso organizmo atsistatomąsias savybes“, – teigė J. Astravaitė.
