Dar viena iš aštuonių naujojo realybės šou su siaubo elementais „Belvederio prakeiksmas“ dalyvių – Viktorija Andrulytė. Šešėlių paletes ir blizgučius palikusi namuose, dalyvė ryžosi įrodyti, kad merginos pasitikėjimui savimi makiažo nereikia.
Švelnaus įvaizdžio visažo meistrė Viktorija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pastelinių spalvų ir romantikos pasaulio atstovė. Tačiau toks įspūdis – klaidinantis.
„Esu siaubo fanatikė. Todėl pamačiusi realybės šou „Belvederio prakeiksmas“ atranką, nedvejodama užpildžiau anketą“, – prisimena Viktorija.
Siaubo fanatikė tapo dalyve
Daug užsienio siaubo projektų stebėjusi Viktorija atskleidžia, kad ji labai norėjo išbandyti ir pati save. Dalyvė pasakoja, kad „Belvederio prakeiksmas“ projekte tikėjosi daugiau fizinių jėgų reikalaujančių užduočių, bet ne psichologinio spaudimo.
Daugelis dalyvių „Belvederio prakeiksmą“ įvardija kaip psichologinę žmogaus ribą, kurią tenka perlipti kiekvienam. Anot Viktorijos, projekte patiriamas spaudimas nėra skirtas palaužti dalyvius – priešingai, jis padeda suprasti, kad ribos dažniausiai egzistuoja tik mūsų galvose.
„Užduotys man nebuvo baisios, jos tik privertė pažvelgti savo baimėms į akis. Susidūrusi su jomis supratau, kad kai kurios baimės buvo tik iliuzija ir išankstinis nusistatymas. Tai kova su savimi ir gebėjimu save nuteikti“, – Viktorija sako išsilaisvinusi iš savo baimių barjero.
Kai baimė ropoja rankomis
Realybės šou „Belvederio prakeiksmas“ jau parodė penkias serijas, kuriose dalyviams teko įveikti ne vieną išbandymą. Vienas jų – išlaikyti ramybę, kai ant rankų ropoja tarakonai, šimtakojai, šliužai ir gyvatė.
„Ši užduotis buvo sunki psichologiškai, nes reikėjo išlikti ramiai. Raminau save, kad gyvūnai nėra pavojingi, o jei kas nutiktų – mes saugūs medikų rankose“, – pasakoja Viktorija.
Nors su didžiausia savo baime – vorais – jai susidurti neteko, mergina sako vis tiek įveikusi šią.
„Supratau, kad galiu kontroliuoti baimę“, – priduria ji.
Šlykščiausias išbandymas? Tai, ko nenorėtum net matyti
Projektas pažadino visas dalyvių jusles – ne išimtis ir skonio pojūtis. Kaip Viktorijai seksis degustuoti maistus ir atlikti skonio išbandymą dar pamatysime, tačiau žarnų perkėlimo operaciją su burna – jau galima stebėti penktajame epizode.
Viktorija pasakoja, kad didžiausias iššūkis buvo ne pats veiksmas, o aplinka.
„Erdvėje tvyrojo kvapą gniaužiantis tvaikas, tačiau nebuvo laiko galvoti, kas yra žarnų viduje. Kai nuėmė raištį iškart pradėjau vykdyti užduotį. Stengiausi nejausti skonio ir nereaguoti į žarnų ir kraujo vaizdą“, – pasakoja Viktorija.
Pasak Viktorijos, kiekvieną dieną užduotys sudėtingėjo, tačiau svarbiausia buvo nusiteikimas.
„Mane visada lydėjo drąsinančios mintys, kad turiu nepalūžti, išlaikyti šaltą protą ir susikaupti. Negalvodavau, kaip sekėsi šią užduotį įveikti kitiems, koncentruodavausi tik į save ir tai, kaip man sekasi įveikti iššūkį“, – sako ji.
Strategija – be žodžių
Viso projekto metu Viktorija išsiskyrė ramumu ir santūrumu, trumpais pasisakymais. Kaip pati sako, tai buvo sąmoningai pasirinkta strategija.
„Stengiausi daugiau klausyti nei kalbėti. O kai kalbėdavau – galvodavau ko geriau nesakyti. Draugai sako, kad tai mano stiprybė – išlaikytas paslaptingumas“, – šypsosi ji.
Anot dalyvės, būtent ši savybė padėjo jai taip ilgai išlikti žaidime.
