Šešiolikos išvykusi dirbti modeliu į Taivaną, Ieva Lakshmi anksti pažino pasaulį, kuriame gražios nuotraukos slėpė ilgas darbo dienas, atrankas ir namų ilgesį. Vėliau jos gyvenime buvo tarptautinių atlikėjų scenos, privatūs skrydžiai ir prabangūs vakarėliai. Tačiau šiandien, kalbėdama apie sėkmę, ji mini visai kitą dalyką – neblėstančią šypseną veide. Jogos mokytoja, Tibeto dubenų garso praktikų specialistė ir nutriciologe save pristatanti Ieva pasakoja apie ankstyvą savarankiškumą, netektį ir pasikeitusį santykį su savo kūnu.
Šešiolikos – į kitą pasaulio kraštą
Iki pirmųjų kelionių Ieva gyveno įprastą paauglės gyvenimą: lankė pramoginius ir šiuolaikinius šokius, domėjosi saviugda, astrologija ir numerologija. Galimybė išbandyti modelio darbą atsirado, kai į jos miestą atvyko agentūra su modelių ieškančiomis atstovėmis iš Azijos. Jos pastebėjo Ievą ir pasiūlė vykti į Taivaną.
Tuomet jai buvo keturiolika ar penkiolika, todėl tėvai tokiai ankstyvai kelionei nepritarė. Pirmiausia ji dalyvavo fotosesijose ir mados renginiuose Lietuvoje, tarp jų – „Mados infekcijose“. Sulaukusi šešiolikos, išvyko.
Tarptautinės karjeros pradžia buvo intensyvi nuo pat pirmosios dienos. Vos nusileidusi Taivane, dar nepailsėjusi po skrydžio, Ieva buvo nuvežta į agentūrą. Ten gavo modelio darbų aplanką, žemėlapį ir nurodymus kitą rytą atvykti fotografuotis bei matuotis.
„Po kelionės kūnas dar nesupranta, kur jis, o tau šešiolika, viskas nauja. Turi greitai užaugti, nes gyveni suaugusios gyvenimą“, – prisimena ji.
Netrukus paaiškėjo ir tai, kiek darbo slepiasi už galutinio kadro. Atrankos vykdavo nuo ryto iki vakaro, o filmavimai ir fotosesijos kartais prasidėdavo dar tamsoje ir baigdavosi jau sutemus.
„Dažnai jiems nerūpi, kaip jautiesi – namų, šeimos ilgesys ar panašiai. Žiūri į tave kaip į pinigų gaminimo mašiną“, – savo patirtį apibūdina Ieva. Tačiau buvo ir labai mielų ir supratingų klientų, kurie rūpindavosi.
Kai kūną pradeda vertinti centimetrais
Modelio darbas anksti supažindino ir su reikalavimais išvaizdai. Nors į Taivaną atvyko itin liekna, Ieva sulaukė nurodymo mesti svorį: jos išmatavimai šiek tiek skyrėsi nuo agentūros turėtų duomenų.
Iki tol dietų nesilaikiusi mergina vakarais pradėjo bėgioti su kita lietuve, kuriai taip pat buvo liepta sulieknėti. Pasak Ievos, svoris mažėjo ir dėl karščio bei įtemptos dienotvarkės. Vis dėlto tuomet jos mityba dar nebuvo tokia apgalvota kaip šiandien – kasdienybėje netrūko makaronų, blynų, sumuštinių, sausainių ir savaitgaliais pieno kokteilių.
Šis prisiminimas atskleidžia, kaip greitai išvaizda gali tapti darbo užduotimi. Paauglei reikėjo prisitaikyti prie svetimos šalies, intensyvaus ritmo ir aplinkos, kurioje kūnas buvo nuolat matuojamas bei vertinamas.
Vėliau iššūkių pridėjo ir konkurencija. Ieva prisimena laikotarpį, kai per ekonomikos krizę į atrankas pradėjo eiti ir supermodeliai, todėl gauti darbą tapo sunkiau. Anksti pradėjusi viena keliauti po pasaulį, ji jautėsi greičiau suaugusi, o kai kurios bendraamžiams svarbios patirtys jai jau nebeatrodė tokios artimos.
Mokyklos išleistuves ji pasirinko pažymėti savaip: išvyko į Milaną, o grįžusi ta proga iššoko su parašiutu.
Joga ant stogo ir vakarėliai be svaigalų
Joga Ievos gyvenime atsirado dar prieš pirmąją kelionę į Taivaną. Per ją ji atrado ir Ajurvedą, pradėjo labiau domėtis sąmoningu gyvenimo būdu. Ši praktika iškeliavo kartu su ja.
„Rytais ar vakarais ant stogo praktikuodavau jogą, vienintelė iš modelių“, – pasakoja Ieva Lakshmi.
Jos pasirinkimai išsiskirdavo ir vakarėliuose. Ji nevartojo alkoholio, narkotikų, nerūkė, tačiau linksmindavosi kartu su kitais. Anot pašnekovės, užsienyje aplinkiniai šį sprendimą dažniau priimdavo paprastai, o Lietuvoje pasitaikydavo daugiau nuostabos.
„Pasakyti „ne“ man niekada nebuvo sunku, nes alkoholis man niekada nebuvo skanus, todėl jo atsisakyti buvo lengva“, – sako ji.
Spaudimo vis dėlto būdavo. Kai kuriems atrodė neįprasta, kad žmogus gali gerai leisti laiką nieko nevartodamas. Ievai savo pasirinkimo keisti nesinorėjo – jis atitiko jos vertybes.
Prabangos prisiminimas, kuris paliko klausimų
Studijuodama verslo vadybą ir administravimą Vilniaus universitete, Ieva sulaukė pasiūlymo šokti tarptautiniams atlikėjams. Tuo metu ji išgyveno skyrybas su pirmuoju draugu, todėl nauja veikla atrodė kaip galimybė pakeisti aplinką, užsimiršti ir užsidirbti studijoms.
Tačiau naktinio darbo ritmas ilgainiui pradėjo varginti. Ši veikla, su pertraukomis, truko maždaug pusantrų–dvejus metus.
Iš to laikotarpio liko ryškių prisiminimų: skrydis privačiu lėktuvu iš Sen Tropezo į Ibizą, gyvenimas J. Jagger viloje, dienos ir vakaro vakarėliai. Vienas labiausiai įstrigusių epizodų susitikimas su Snoop Dogg, prabangiame San Tropezo klube, kur, jos pasakojimu, šampanui buvo išleista 30 tūkst. eurų.
„Snoop Dogg`o laukėme vėluojančio į pasirodymą 4 val., nes jis tuo metu automobilyje rūkė žolę, specialiai jam atvežtą iš Nicos. Nuo scenos nulipusį pakalbinau, tačiau jis vis dar buvo apsvaigęs“, – prisimena ji.
Prabanga tuo metu buvo jos aplinkos dalis, tačiau net ir tada Ieva jautė, kad ji savaime laimės nesukuria.
„Tuomet sėkme gal laikiau gyvenimą prabangoje, bet jau žinojau, kad ne piniguose laimė. O dabar sėkmę apibrėžiu kaip neblėstančią šypseną veide.“
Tėčio netektis paskatino nebeatidėlioti
Joga iš asmeninės praktikos į profesinį kelią virto palaipsniui, tačiau Ieva išskiria du svarbius lūžius. Pirmasis buvo skyrybos su pirmąja meile. Praktika padėjo išgyventi sunkų laiką, ir nuo tada ji pradėjo užsiimti joga kasdien.
Antrasis lūžis – netikėta tėčio mirtis. Ši netektis paskatino iš naujo įvertinti savo laiką ir sprendimus.
„Tada supratau, kad reikia gyventi čia ir dabar, neatidėlioti nieko ir dalytis šiomis ypatingomis žiniomis, kurias kaupiau metų metus“, – pasakoja Ieva.
Ji nusprendė palikti Londoną ir išvykti į Indiją mokytis jogos mokytojos profesijos. Pasak pašnekovės, jogos mokymus ji baigė Indijos ašramuose ir jogos mokyklose, meditacijos mokykloje mokėsi Tibeto dubenų garso praktikų. Mitybos žinias gilino mokydamasi Indijoje, Anglijoje ir Lietuvoje.
Domėjimasis maistu jai prasidėjo gerokai anksčiau. Tapusi vegetare tuo metu, kai toks pasirinkimas dar nebuvo plačiai paplitęs, ji ieškojo informacijos, kaip sudaryti savo racioną.
Šiandien savo veikloje Ieva siekia atsižvelgti į žmogaus savijautą ir kasdienius įpročius. Kai situacijai reikia medicininio įvertinimo, ji, kaip pati pabrėžia, rekomenduoja kreiptis į gydytoją.
„Aš nelanksti“ – mintis, sustabdanti dar prieš pirmą užsiėmimą
Per daugiau nei 23 metus jogos praktikos Ieva dažnai susiduria su tuo pačiu įsitikinimu: prieš ateinant į užsiėmimą jau reikia būti lieknai, lanksčiai ir pasirengusiai atlikti visas pozas.
„Dažnai būna sunkiausia ateiti pirmą kartą, nes visokios tokios dogmos galvoje: „Aš nesugebėsiu“, „Joga ne man“, „Aš nelanksti“, – sako ji.
Užsiėmimuose Ieva dalijasi ir savo patirtimi – lankstumui jai taip pat reikia reguliarios praktikos. Ji skatina pradėti nuo to, ką žmogus gali šiandien, ir atrasti sau tinkamą jogos formą.
„Joga tokia įvairi, kad kiekviena gali rasti sau kažką tinkamo.“
Pasikeitė ir jos pačios santykis su kūnu. Ieva sako šiandien jaučianti daugiau laisvės, mažiau sąžinės graužaties dėl maisto, geriau suprantanti savo poreikius. Augalinė mityba tapo svarbia jos kasdienybės dalimi, o pastebėtus odos ir savijautos pokyčius ji sieja su asmeniškai atrastais augaliniais pasirinkimais.
Kalbėdama apie jogos, kvėpavimo ar garso praktikas, konkrečių rezultatų ji nežada.
„Neduodu jokių pažadų, nes lūkesčiai mažina džiaugsmą“, – šypsosi Ieva ir priduria, kad žmogaus patirtis priklauso ir nuo jo pastangų bei reguliarumo.
Laikas sau, iš kurio atsiranda jėgų kitiems
Ilgaamžiškumas Ievai pirmiausia siejasi su savijauta, judėjimu ir džiaugsmu. Jos kasdienybės pagrindą sudaro trys dalykai: jogos praktika, meditacija ir subalansuotas maistas.
Moteriai, kuri nuolat rūpinasi kitais, ji siūlytų pradėti nuo reguliaraus laiko sau. Jos pačios rekomendacija – joga kelis kartus per savaitę, suteikianti progą sustoti ir atsikvėpti.
„Grįžti į save, pasipildyti, kad turėtum resurso, iš ko dalytis su šeima, aplinka“, – taip šio laiko prasmę nusako Ieva.
Ji ragina nepamiršti ir paprastų malonumų: pasipuošti, susitikti su draugėmis, nueiti į pasimatymą su vyru ar skirti vakarą sau, ypač penktadieniais, Veneros ir Lakshmi dieną. Ievai rūpinimasis savimi apima ir šias kasdienes akimirkas.
Kadaise jos dienas užpildydavo atrankos ir kitų žmonių reikalavimai išvaizdai. Šiandien ji pati renkasi ritmą, kuriame svarbu išgirsti savo kūną ir turėti laiko tam, kas teikia džiaugsmo. Paklausta apie sėkmę, Ieva grįžta prie paprasto, bet jai daug reiškiančio atsakymo – šypsenos, kuri neišblėsta, nepaisant visų kasdienybės iššūkių.
